tekstai.lt

Alfonsas Andriuškevičius: „Esu vertėjas mėgėjas“ (10 anglakalbių poetų, 2008)


andriuskevicius%2010%20poetu.jpg      10 anglakalbių poetų: eilėraščiai. Iš anglų kalbos vertė Alfonsas Andriuškevičius. - Vilnius: Baltos lankos, 2008.


      „Nesu vertėjas profesionalas. Esu vertėjas mėgėjas“, – prisipažino dailėtyrininkas, poetas ir eseistas Alfonsas Andriuškevičius. Jis skaitytojams pristatė vertimų iš anglų kalbos knygą. Tai – angliškai rašiusių poetų antologija „10 anglakalbių poetų“.

      Kodėl dešimt?

      Todėl, kad tuo metu, kai su leidykla sutarėme leisti knygą, buvau išvertęs po kelis dešimties XX amžiuje kūrusių poetų eilėraščius“, – šyptelėjo Nacionalinės premijos laureatas A. Andriuškevičius. Tai ir dešimtoji jo knyga.


      Vertimų trūksta


      Tarp tų dešimties poetų yra ir gerai, ir mažiau žinomų vardų. Turbūt visi esame girdėję apie Conradą Aikeną, Sylvią Plath ar Dylaną Thomasą. Tačiau vargu ar ką esame skaitę Archibaldo MacLeisho ar Wallace`o Stevenso.


      A. Andriuškevičius tai vadina viena priežasčių, paskatinusių leisti anglakalbių poetų vertimų knygą. „XX amžiaus anglakalbės poezijos vertimų į lietuvių kalbą, mano manymu, yra aiškiai per mažai. Daug puikių poetų angliškai neskaitančiųjų ratui yra arba menkai pažįstami, arba iš viso nežinomi. Todėl vertėjams profesionalams reikia skubėti į pagalbą“, – įsitikinęs vertėjas.

A. Andriuškevičius regi ir nemažai mėgėjiško vertimo privalumų. Vertėjui mėgėjui nebūtina domėtis, kaip vieno ar kito poeto kūrybą interpretavo kritikai ir literatūrologai, kaip jis verstas į kitas kalbas. Pakanka tiesiog mėgautis poetų kūriniais ir laukti, kol į galvą ateis mintis: „O gal šitą eilėraštį imti ir išversti?“


      Mėgsta trumpus eilėraščius


      A. Andriuškevičius prisipažino, kad jis nemėgsta stambių formų literatūros kūrinių. „Man nuo seno patinka lengvi daiktai.  risimenu, dar jaunystėje viena mergina, kilstelėjusi mane, ištarė: „Na, ir lengvas tu, Andriuši!“ Nuo tada jaučiu silpnybę lengviems daiktams“, – šypsodamasis prisiminimais dalijosi A. Andriuškevičius.


      Būtinos keturios sąlygos


      A. Andriuškevičius versti poeziją pabandė dar studijų metais praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio viduryje. Tuomet tai buvo rusų poetų eilėraščiai. Anglakalbiais kūrėjais jis susidomėjo apie 1973 metus. Į antologiją „10 anglakalbių poetų“ vertėjas sudėjo tik per pastaruosius septynerius metus išverstus eilėraščius.


      Ko A. Andriuškevičiui reikia, kad jis išverstų svetimkalbį eilėraštį? „Būtinos keturios sąlygos. Pirmoji: kūrinys turi labai patikti. Antroji: turi pasivaidenti, kad eilėraštį visiškai suprantu kalbos požiūriu“.


      Prieš keturis dešimtmečius pradėjęs rašyti eilėraščius, pirmą poezijos knygą „33 eilėraščiai“ išleido tik 1994 m. Vėliau pasirodė dar keli jo eilėraščių rinkiniai – „66 eilėraščiai“, „Eilėraščiai“ ir „(Prieš)paskutiniai eilėraščiai“. Už pastarąją autorius gavo Kauno radijo ir televizijos įsteigtą premiją 2006 m. „Poezijos pavasario“ metu.


      A. Andriuškevičius – ir kelių išties įdomių esė knygų autorius. Kartu su kitais lietuvių eseistais G. Beresnevičiumi, S. Geda, S. Parulskiu ir G. Radvilavičiūte parašė esė romaną „Siužetą siūlau nušauti“, išleistą 2002 m.  2004 m. leidykla „Apostrofa“ išleido jo esė rinktinę „Rašymas dūmais“.

      Mūzų malūnas
      2008 07 21