tekstai.lt

Ekstazės ištikti eilėraščiai (Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai, 2005)


andriuskevicius%20priespaskutiniai.jpg       Alfonsas Andriuškevičius. (Prieš)paskutiniai eilėraščiai. V.: Apostrofa, 2005.

       Viename interviu dailėtyrininkas, eseistas ir poetas Alfonsas Andriuškevčius yra išsitaręs: „Turiu pasakyti, kad nesu parašęs beveik nė vieno eilėraščio neapimtas silpnesnės ar stipresnės ekstazinės būsenos“. Skambiai pasakyta – sumurmėtų koks skeptikas ir būtinai pamėgintų išvengti susitikimo (akis į akį gatvėje ar knygoje) su tokius niekus paisančiu poetu. Kur jau, kur jau – bobutės kliedesiai... Tačiau panašu, kad pačiam poetui visa tai nė motais, ir jis lyg niekur nieko kartoja savo: „Esu ekstazių žmogus. Ta prasme, kad labai noriu visokių ekstazių. Kad be jų man gyvenimas nelabai mielas“ (iš esė „Ekstazės“). O labiausiai, žinoma, jo ekstazinius nuotykius atspindi eilėraščiai – neįtikėtinai lakoniški savo trumpumu (eilėraščiu čia gali būti vos dvi eilutės: „Lelijos jau bežiedės: prigesino Dievas/ per mielą vasarą karščiavusią vaizduotę savo“ p. 49), pasižymintys estetinės pagavos žavesiu ir akimirkos nušvitimu.

       Neretai tekstas artimas klasikinėms japonų miniatiūroms, kur sustabdyta akimirka virsta Amžinybe: „Be geismo/ saulėlydis lėtai, likimiškai užlieja pievas./ Sustingsta gėlės, užsimerkia. Greitai nuskrenda drugiai“ (p. 25).

       Ekstazė – tai kažin kokios ribos peržengimas, kuris tave ištinka ūmai pačiam nė pirštelio nepajudinus, bene puikiausias to pavyzdys - štai šis eilėraštis: „Palietęs tavo drėgną ranką supratau,/ kad saulė, patekėjus iš rytų/ ir nusileidus vakaruos, ne viską išdžiovina./ Su ta mintim ilgai žvelgiau į vieną/ pro langą matomą (lyg Dievas šieptųsi) jurgino žiedą,/ ne itin didelį, bet niekaip neaprėpiamą protu“ (p.48).

       Jei manote, kad nuo tokių ekstazių plaukai ant galvos pasistoja, labai klystate. „Esu įsitikinęs, - jau minėtame esė rašo poetas, - kad nuo ekstazės galima pražilti“.

       Tokie štai ir stebuklai...

       bernardinai.lt, 2005 07 18