Juan Rulfo. Pedras Paramas. Romanas. Iš ispanų k. vertė Jurga Katkuvienė. V.: Baltos lankos, 2005.

       Jei paimi neseniai išleistą knygą, ketvirtajame jos viršelyje dažniausiai puikuojasi toks užrašas: vienas žymiausių prozos meistrų, vienas žymiausių prozininkų, vienas iš garsiausių XX a. Europos poetų. Kartais parašo – vienas įdomiausių, kartais dar kitaip, bet labai dažnai autorius yra vienas iš... Rusai užrašo dar krūčiau. Pvz.: одно из крупнейших явлений в американской и мировой литературе. Kartais norisi sužinoti tikrą tiesą: vienas iš kelių ar tiesiog kelintas.

       Juanas Rulfo yra taip pat vienas iš (skaičius nutylimas) žymiausių Lotynų Amerikos (konkrečiau – Meksikos) rašytojų. Padarė įtakos Márquezui, dar visam kalnui kitų lotinosų, gal net lietuviams, nes knyga jau buvo išleista 1979 metais – dabar naujas vertalas.

       Rulfo „Pedras Paramas“ – nedidelis romaniukas. Vienas iš tų haliucinacinių kūrinių apie pomirtinį gyvenimą. Jis turi visus vadinamojo magiškojo realizmo bruožus. Teigiama, kad Rulfo yra šios literatūrinės krypties pradininkas ar vienas iš pradininkų. Lyginant su Márquezu, jis tiesiog archajiškesnis, primityvesnis. Ne taip spyruokliškai susisukusi kalba. Tačiau haliucinacijų apstu. Tikrai negalėčiau prikišti epinės estrados.

       Tiems, kas skaitys, prieš tai patarčiau marijuana por fumar. Nuostabi ta Pietų Amerikos meskalininė-pejotlinė civilizacija. O kiek puikių poetų, prozininkų pagimdė haliucinogenai. Vaikai, vartokite narkotikus, tapsite gerais rašytojais!

       Magiškasis realizmas (iš esmės gan absurdiškas terminas) turi vieną bendrą bruožą: herojai labai dažnai plepa su numirėliais arba tiesiog patys yra lavonai. „Pedras Paramas“ – ne išimtis, gal net stereotipinis pavyzdys. Beje, šį metodą savo romanuose gan vykusiai panaudojo S. T. Kondrotas. Deja, daugiau niekas magiškojo realizmo Lietuvoje nekultivavo. Gal truputį S. Šaltenis. O gaila. Mums jis labai tiktų.

       Rulfo, žinoma, yra vienas iš... Tačiau aš vis dėlto rinkčiausi Cortázarą arba Borgesą – mielesnius širdžiai. Juo labiau kad Rulfo, be savo nedidelio romaniuko, vargšelis, daugiau nieko, išskyrus novelių rinkinį, neparašė. Metė rašyti, lyg būtų metęs gerti, ir apsiramino.

       2005 12 24