Valentinas Sventickas, „Apie Justiną Marcinkevičių“Valentinas Sventickas. APIE JUSTINĄ MARCINKEVIČIŲ. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011.

 

Kalendorius jau atskaičiavo daugiau nei metus be Justino Marcinkevičiaus. Aprimo poeto netekties sužadintos aistros, kuomet nemėgstantys Just. Marcinkevičiaus kaltino jo gerbėjus noru beatifikuoti mirusį poetą, o šie teigė, kad oponentai nemyli ne tik Just. Marcinkevičiaus, bet ir Lietuvos, todėl, esą, tyčiojasi iš visko, kas doram lietuviui turėtų būti šventa. Šios gana ryškios nuomonių poliarizacijos metu (o ir šiaip laidotuvių fonas nėra palankus objektyvesniam svarstymui apie išėjusiojo gyvenimą bei darbus) Valentinas Sventickas, tuojau po poeto laidotuvių ėmęsis rašyti apie Just. Marcinkevičių knygą, pasirodė besąs drąsus žmogus. Jis, be abejo, – poeto gerbėjas, bet, manyčiau, kad vis dėlto ne beatifikatorius, nors rašo labai suinteresuotai, kaip Just. Marcinkevičiaus, žmogaus ir poeto, advokatas, nebijantis aiškiai, kartais ironiškai ir aštriai pasakyti savo nuomonę. Just. Marcinkevičius ir V. Sventickas gyveno toje pačioje namo Mildos gatvėje laiptinėje, taigi knygoje nemažai kaimyniško ir dalykinio bendravimo epizodų, kurie, aišku, tik didina jos išliekamąją vertę.

Knygos struktūra beveik pabrėžtinai laisva. tarkim, „Pratarmę“ randame tik dvidešimt penktame knygos puslapyje, iki jos perskaitę ir autoriaus kalbą prie Just. Marcinkevičiaus kapo, ir memuarų, ir diskusinį tekstelį. Knygoje spausdinamos ir kelios gražiai į atskirus puslapius išskirtos citatos iš Albert’o Camus „Užrašų knygelių“, Vytauto Landsbergio straipsnio apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, Milorado Pavičiaus „Chazarų žodyno“. Jos įdėmesniam skaitytojui praplečia teksto prasmių lauką, kartais gal kiek paryškina autoriaus intencijas.

Dailininko Romo Oranto valia jau ant priekinio viršelio V. Sventickas pasiaiškina dėl nelabai konkretaus knygos pavadinimo: „antraštė, jeigu ryškinčiau aštrųjį kampą, galėtų būti kita – „Apie taburetę virš galvos.“ „Taburetė virš galvos“ – tai autobiografiniai Just. Marcinkevičiaus užrašai, atsiradę po 1991 m. televizijos laidos „Krantas“, kurioje poetas buvo apkaltintas, neva savo apysaką „Pušis, kuri juokėsi“ parašęs KGB užsakymu. Kaip tik apie šį gyvenimo siužetą kalbantys V. Sventicko knygos skyriai yra patys problemiškiausi. Todėl, rašant apie knygą, juos apeiti būtų negarbinga. Man juose įdomiausia (šiuo atveju tai nederantis žodis) paties Just. Marcinkevičiaus drama. Kalbėdamas ir apie ją, V. Sventickas minėtą istoriją vertina kaip „politinio romano siužetą“ ir pateikia tokią jo santrauką:

„Didelių permainų metas N valstybėje.

Štai įtakingas, gabus, dalykiškas veikėjas X. Štai aukštas valdžios pareigūnas Y, įsitikinęs, jog valstybė laimės, jeigu jis gaus dar aukštesnį sostą. X jam pašnabžda, kad tauta tame soste labiau įsivaizduoja populiarųjį Z. Abu sutaria, jog pastarąjį nesunku sukompromituoti“ (p. 70).

Niekada nemaniau, kad Just. Marcinkevičius galėtų būti renkamas šalies prezidentu, bet, ko gero, kritiko pasiūlytas (o jis gana įtikinamai aprašė kelis veikiančiuosius asmenis, jų kompleksus, bendrąjį to meto pasišvaistymo kompromatu foną) siužetas įmanomas, juk mūsų politinė realybė ne taip jau retai prasilenkia su blaiviu protu. Kaip tik ši istorija labai stipriai paveikė paskutiniuosius du poeto gyvenimo dešimtmečius. Tačiau drama prasidėjo kur kas anksčiau nei V. Sventicko minimas politinis detektyvas – dar tada, kai Just. Marcinkevičiui, jo paties žodžiais tariant, teko „patirti, ką reiškia administravimas ir partinis vadovavimas literatūrai“ (p. 63). 1960 m. pabaigoje ar 1961 m. pradžioje jis, tada dirbęs Rašytojų sąjungos pirmininko pavaduotoju ir komisijos darbui su jaunaisiais rašytojais pirmininku, buvo iškviestas į kompartijos Centro komitetą, kur turėjo susipažinti su neoficialaus jaunimo būrelio byla. Kai kurias į tą bylą pakliuvusios medžiagos detales būrelio nariai ir jų draugai vėliau atpažino Just. Marcinkevičiaus „Pušies...“ puslapiuose. Bijau, kad pirmasis dramos veiksmas buvo sudėtingesnis, nei rašo recenzuojamos knygos autorius: gali būti ir taip, kad toji medžiaga su nelabai sovietinio jaunimo užrašais Just. Marcinkevičiaus rankose užsibuvo ilgiau, o ne buvo tik pavartyta kažkuriame kabinete CK, kaip rašoma knygoje. Tačiau ne taip jau svarbu, ar tos atpažįstamos detalės pateko į knygą dėl menininko sąmonės imlumo, kaip rašo V. Sventickas, ar dėl to, kad byla sklaidyta ilgai, galbūt netgi svarstant, ką su ta medžiaga daryti ar kaip išsisukti (Marcelijus Martinaitis yra pasakojęs, kad buvę reikalaujama, jog Just. Marcinkevičius toje byloje figūruojančius jaunuolius viešai pasmerktų (1)etiniu požiūriu pasinaudoti „iš ten“ gauta medžiaga yra negerai, ko V. Sventickas, advokataudamas „Pušies...“ autoriui, nepasako.

Tačiau kaip KGB užsakymą apysaką vertinti sunku: šiuo atveju tikrai sutikčiau su kritiko argumentais (p. 64). Jos neįmanoma perskaityti kaip kokius nors realius žmones apšmeižiančio ar įduodančio kūrinio. Naivoka modernistinio jaunimo persiauklėjimo ir sutapimo su liaudimi siužetinė linija atitinka bendrąją Just. Marcinkevičiaus kūrybinės ideologijos tendenciją. M. Martinaitis yra teigęs, kad skaitė tą apysaką „kaip tam laikui modernų, neįprastu stiliumi parašytą kūrinį“, mano kartos mokiniams jos veikėjai atrodė pozityvūs ir simpatiški. Taigi, net jei ir tartume, kad tai užsakymas, jis atliktas priešingai, nei užsakiusieji tikėjosi.

Paties Just. Marcinkevičiaus charakteris ne herojinis, bet dramatinis. Jo likimas, bent jau kiek jis siejamas su apkalbama istorija, man šiek tiek primena jo sukurto Mažvydo likimą: jaunystės nuodėmės, tada gal atrodžiusios nedidelės, pasiveja brandžiame amžiuje, o nuveikti tegul ir dideli darbai nuo dvasinių kančių neapsaugo. Pati ankstyvoji Just. Marcinkevičiaus pradžia įvairiopa, joje buvo ne tik ta V. Sventicko minima poemėlė apie miško brolius, bet ir, tarkim, drama apie kolūkių, kuriais pats autorius netikėjo, pradžią. Apie ją autoironiškai pasakojama „Dienoraštyje be datų“. Primenu tą gimnazistišką dramą ne kaip įkaltį prieš poetą („aniuolai tik danguj“, – konstatuoja V. Sventickas), bet vien todėl, kad pasakyčiau, jog būta visko, ką tokiais laikais, kokie buvo Lietuvoje po karo, gali padaryti dar jaunas ir naivus, bet ambicingas, savarankiškai iš vargo į mokslus bandantis prasimušti žmogus.

Tačiau Just. Marcinkevičiaus kūryboje tikrai nėra teisuolio komplekso, kuris būdingas kai kuriems jo kritikams, ir tai man atrodo svarbiau nei parodomosios atgailos akcijos, kurių buvo reikalauta ir iš jo, ir iš kitų jo kartos žmonių Nepriklausomybės pradžioje. Kai jo poezijos lyrinis subjektas pasižiūri į save, mato ir silpną, ir klystantį, ir kenčiantį žmogų. Kaip tik toks poetas yra ir ilgoje citatoje iš „Taburetės...“ (p. 60): suvokęs, kad gyvenimas baigiasi, kad jame būta visko, kad jau nieko tame gyvenime nebepakeisi, nebepataisysi, nebeišbrauksi. Kritiko komentaras: „Šioje pastraipoje Justinas Marcinkevičius užgęsta. Toks, koks buvo iki ją parašė, – čia užgęsta. Lieka kitas, kitoks“ (p. 61). V. Sventickas to nepabrėžia, bet knygoje nejučia ryškėja vienas iš to „kitokio“ Just. Marcinkevičiaus bruožų – sustiprėjęs savisaugos instinktas, noras nebeužkliūti kritikams (neįkyrus knygos leitmotyvas – įvairiomis progomis atsisakant ką nors daryti, poeto varijuojama frazė „vėl sakys, kad...“). Kritikas įtikinamai argumentuoja (p. 65–66), kodėl poeto reakcija į viešus kaltinimus tokia aštri: tuo metu jis buvo populiarumo viršūnėje, niekada tokių smūgių nebuvo gavęs; užsipuolime nebuvo įrodymų, bet buvo daug manipuliavimo faktais. Reakciją lėmė ir jautrios, linkusios į rezignaciją poeto asmenybės bruožai.

Be šios, problemiškiausios, temos, kuri gvildenama išsamiausiai, V. Sventicko knygoje yra ir daug kitų. Viena iš jų – poemos „Kraujas ir pelenai“ istorija. Ne herojus, o tik jaunas poetas, norintis, kad jo darbas būtų išspausdintas, nulėmė savo mylimiausios poemos likimą. „Kraujo ir pelenų“ rankraštį, 1959 m. įteiktą leidyklai, pareikalauta taisyti: „sustiprinti pasipriešinimo vokiškajam okupantui ir jo talkininkams temą, praplėsti kovos vaizdus ir pan.“ (p. 104). Ruošdamasis perleisti poemą 2007 m., Just. Marcinkevičius pašalino po to svarstymo įrašytus epizodus, kai ką ir šiaip meistro ranka pataisė ir mirtingo bei nuodėmingo žmogaus, o ne herojaus balsu pasiaiškino: „tai, ką išbraukiau, atsirado po rankraščio aptarimo. Žinoma, kad paklusau – man garbės nedaro. Bet labai norėjau poemą išleisti“ (p. 115). V. Sventickas, papasakojęs apie kūrinio parašymo ir išleidimo aplinkybes, 2007 m. teksto pakeitimus sąžiningai suregistruoja, sklaidydamas „Kraujo ir pelenų“ egzemplioriaus, kuriame poetas taisė, puslapius.

Tokio beveik sauso metraštininko vaidmens knygoje V. Sventickas imsis ne kartą. Savaime aišku, jis puikiai supranta, jog kalba apie literatūros klasiką, todėl smulkiai aprašo, kaip atrodo poeto darbo kambarys, knygų lentynos, rašomasis stalas, kas kuriam jo stalčiuje padėta. Žmogui mirus, jo gyvenimo erdvė neišvengiamai kinta, ir kritikas viską dokumentuoja būsimiems tyrinėtojams ar tiesiog smalsesniems skaitytojams. Patikslinamos ir biografijos detalės: artimųjų vardai ir gyvenimo datos, apdovanojimai, kiti panašūs dalykai.

Remdamasis savo paties mokykliniais ir studentiškais rašiniais (kokių vis dėlto neįtikėtinai tvarkingų ir viską išsaugojančių žmonių esama!), V. Sventickas atskleidžia, kaip Just. Marcinkevičiaus poeziją suvokė sovietinėje Lietuvoje augęs jaunuolis. Perspausdinami ir jau garbaus literatūros kritiko V. Sventicko ankstesniais metais parašyti tekstai, recenzijos apie Just. Marcinkevičių. Girdėjau visokių šio žingsnio vertinimų, bet jis visai atitinka tai, ką perskaitome knygos viršelyje – „Valentinas Sventickas apie Justiną Marcinkevičių“.

Ar V. Sventickas, būdamas aiškus Just. Marcinkevičiaus šalininkas, mato ne tik stipriuosius, bet ir silpnuosius Just. Marcinkevičiaus kūrybos bruožus? Mato, nors, žinoma, jie nėra akcentuojami, juk rašytojai svarbūs ne dėl kūrybinių nesėkmių. Atidžiai perskaitę visą knygą, prisirinktume ir poeto kūrybos minusų, pavyzdžiui, „Justino Marcinkevičiaus kūrybos problemiškoji ypatybė yra prašmatni retorika, puikiai ištobulinta, kažin kaip susijusi su senų lietuviškų dainų puošybos elementais. Keletą dešimtmečių ji tikrai mažai kam galėjo kliūti, pasigėrėjimas šiuo būdu išsakomomis reikšmėmis buvo stipresnis už galimas abejones. Tačiau poetas buvo prisirišęs prie jos ilgiau, negu ji tesėjo veikti“ (p. 164); „Tekstų gausa irgi kelia vertybinių klausimų“ (p. 165). Kritikas pastebi ir sentimentalumo, ir šiems laikams nebederančių deklaracijų, ir dar daug ko kito. Tačiau vis dėlto kartais susidaro įspūdis, kad V. Sventickas rašo taip, tarsi literatūros kūrinio recepcija būtų labai pastovus dydis. Bent jau aš nepajutau, kad kritiko požiūris į Just. Marcinkevičiaus kūrybą (kalbu ne apie mokyklinius rašinius) būtų bent kiek pasikoregavęs dėl esminių ir politinės santvarkos, ir bendrosios kultūros situacijos pasikeitimų, ir galų gale – dėl paties kritiko vidinės raidos. Tarkim, asmeniškai man stipriai nubluko draminė trilogija, o kai kas iš poeto lyrikos tik išryškėjo. Recenzuojamoje knygoje jokie pasikeitę vertinimai nefiksuojami ar beveik nefiksuojami. Tiesa, yra hipotezė, kuriai pritarčiau: kai Just. Marcinkevičiaus gyventa epocha nutols ir visos tų laikų socialinės sankirtos pasidarys nebeaktualios, „tada galbūt liks tik visiems laikotarpiams ir visiems visų laikų žmonėms reikalinga poezija“ (p. 40). Aišku, tai hiperbolė, nes nebūna taip, kad poezijos reikėtų visiems, tačiau sutinku, kad būtent poeto lyrika turi daugiausia ilgo gyvenimo vilčių. Šiandien V. Sventickas džentelmeniškai gina Just. Marcinkevičių nuo bet kokių skeptiškesnių požiūrių, bet rimtesnių kritikų ar šiandieninių „dekonstruktorių“ (o jų esama) jis nemato ir nenori matyti, tiesiog atsiriboja nuo jų tarsi užsidėdamas kaukę: esu laisvas kritikas, turiu savo nuomonę, man visai nebūtina žinoti, ką kalba akademikai, o tuo labiau – su jais diskutuoti.

Jis reikalauja: vertinkim žmogų ir jo kūrybą istoriškai. Persakant savais žodžiais daugybę citatų ir argumentų, išeitų maždaug taip: sovietmetis buvo bjaurus, bet ir tada žmonės gyveno; ne tik atvirų sistemos priešų, bet ir daugelio sovietinėje Lietuvoje pagal galimybes dirbusių žmonių pastangomis buvo atkurta Nepriklausomybė. Esmingiausias visų V. Sventicko vertinimų išeities taškas ir būtų toks: dera atsižvelgti į realias ano laiko sąlygas ir įvertinti, ką pozityvaus poetas yra nuveikęs lietuvių kultūrai, o ne skaičiuoti jo padarytus kompromisus. Jo nuveikti darbai – ne tik parašytos knygos. Ir V. Sventickas kalba ne tik apie kūrybą, bet ir apie įvairią kultūrinę, literatūrologinę, pilietinę Just. Marcinkevičiaus veiklą. Be kita ko, jis prisipažįsta norėjęs parašyti straipsnį apie poeto literatūrologinius tekstus, darbą redakcinėse komisijose (šis kultūrai reikšmingas veiklos baras literatūros istorikų kol kas beveik netyrinėtas), tačiau dabar apsiribojama knygos skyriumi „Palikimo akademija“.

Vertindamas visuomenės nuotaikas, šiek tiek ironizuodamas, bet vis dėlto psichologiškai tiksliai V. Sventickas konstatuoja: „Kultūros bendruomenėje atsirado keista žmonių grupė: tie, kurie gėdijasi, kad žavėjosi Justinu Marcinkevičiumi“ (p. 175). Manau, kad laikas viską sustatys į vietas. Džiaugiuosi, kad V. Sventickas, kitaip nei kai kurie jo kolegos, nevartoja žodžio „genijus“, kai šioje knygoje rašo apie Sigitą Gedą (yra skyrius „Geda ir Marcinkevičius“). Berods ir žodžius „tautos sąžinė“, turėdamas galvoje Just. Marcinkevičių, jis tik pacituoja kaip egzistuojančią nuomonę (p. 171), bet pats apsieina be tokios egzaltuotos retorikos. Advokatavimo ir bandymų surasti pateisinimą bet kokiam Just. Marcinkevičiaus poelgiui, aišku, galėjo būti ir mažiau, poeto figūra lietuvių literatūros istorijoje nuo to nesumenkėtų, nebent jo paveikslas įgautų daugiau dramatiškų bruožų.

Labai asmeniška V. Sventicko knyga skatina asmeninius atsiminimus. Gal tik vieną kartą ilgai ir įjungusi diktofoną kalbėjausi su Just. Marcinkevičiumi, 2009 m. lapkričio 5 d. Dabar, perklausant įrašą, smilktelėjo frazės: „Kažkaip greitai viskas praėjo... Aš turiu galvoje ne režimą, vienokį ar kitokį, turinį ar formas... Laikas praėjo.“ Balse tarsi girdėti V. Sventicko minima graudoka „beveik šypsena“. „Laikas“, aišku, čia – „gyvenimo“ sinonimas.

__________________________________________

(1) Žr.: Martinaitis M. ...uždaro mąstymo sindromas stūmė Tomą iš Lietuvos // Mitaitė D. Tomas Venclova: biografijos ir kūrybos ženklai. – Vilnius: LLTI, 2002. – P. 169–178.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2012 Nr. 5–6 (gegužė–birželis)

Achille Campanile 4 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 8 Aivaras Veiknys 8 Albinas Žukauskas 3 Aldona Veščiūnaitė 13 Aldous Huxley 14 Aleksandra Fomina 22 Alfonsas Andriuškevičius 28 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 21 Algimantas Baltakis 22 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 21 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Pulkauninkas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 14 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Asta Plechavičiūtė 11 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 38 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Bronius Radzevičius 8 Castor&Pollux 73 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 12 Dalia Bielskytė 6 Danguolė Sadūnaitė 8 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 8 Eduardas Mieželaitis 6 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 6 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 27 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pulokas 5 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedrė Kazlauskaitė 44 Gintaras Beresnevičius 47 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 37 Gintaras Radvila 3 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gražina Cieškaitė 14 Gytis Norvilas 23 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 7 Ignas Šeinius 7 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ingmar Villqist 3 Irena Bitinaitė 2 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jan Brzechwa 2 Janusz Anderman 6 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 Jolanta Malerytė 3 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 22 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Zdanys 7 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 4 José Saramago 7 Juan Bonilla 2 Judita Vaičiūnaitė 26 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 38 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 6 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 7 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 4 Jurgis Gimberis 12 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Justinas Bočiarovas 5 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kazimieras Barėnas 16 Kazys Almenas 4 Kazys Binkis 21 Kazys Boruta 23 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 21 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 26 Kostas Ostrauskas 25 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 47 Laurynas Katkus 6 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leonas Lėtas 2 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 24 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Kranauskas 5 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Liūnė Sutema 8 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 10 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Marguerite Yourcenar 3 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 54 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 12 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Mark Boog 2 Martin Amis 2 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 14 Neringa Klišienė 1 Nicolas Born 2 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Paul Celan 4 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 5 Petras Cvirka 7 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 13 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 1 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 9 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimas Burokas 12 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 1 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas, Algimantas Lyva 7 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sara Poisson 25 Saulius Kubilius 2 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 11 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 49 Sigitas Parulskis 30 Sigitas Poškus 7 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 10 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 1 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 7 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 6 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 107 Viktorija Skrupskelytė 1 Viktorija Vosyliūtė 4 Vilius Dinstmanas 3 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Ramonas 3 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Vitalija Bogutaitė 6 Vladas Braziūnas 33 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vytas Dekšnys 14 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Zigmas Gėlė 6 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 9 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1