|
<< Atgal
PAMINĖJO VIKTORĄ MILIŪNĄ
Iš literatūros fondų vakaras tokiu
pavadinimu vasario 20 d. surengtas Vilniuje, Rašytojų klube. Šiuo renginiu paminėtos
Viktoro Miliūno (19161986) dramaturgo, prozininko, vertėjo, aktoriaus
90-osios gimimo metinės.
Jį mėgome ne tik kaip rašytoją, bet ir kaip
žmogų, sakė vakarą vedęs poetas Algimantas Baltakis.
Literatūros kritikė Aušra Martišiūtė kalbėjo
apie V. Miliūno sukurtus scenos veikalus. Būsimasis dramaturgas brendo lankydamas Balio
Sruogos studiją. Jis rašė tiek profesiniam teatrui, tiek saviveiklai. Analizuodama V.
Miliūno pjesę Karuselė (1970), kalbėtoja pabrėžė, kad autoriui nesvetimos
Vakarų dramaturgijos tendencijos. Mokėjimas pasakyti tiesą į akis, stiprus emocinis
pradas, likimų dramatiškumas, jautrūs žmogiški santykiai visa tai, kritikės
nuomone, būdinga šio dramaturgo kūrybai.
V. Miliūno novelistiką apžvelgė literatūros
kritikas Stasys Lipskis. Į prozos žanrą rašytojas pasuko jau įpusėjęs gyvenimo
kelią. Pirmas jo apsakymų rinkinys Pirmoji meilė, arba Nusikaltimas pasirodė
1968 m. Jam gyvam esant, išleisti septyni rinkiniai. V. Miliūno prozininko
arkliukas, anot kritiko, siužetas ir dialogai. Kūrinį ilgai palaikydavo ant
stalo, vis šlifuodavo. Nuo paskutinio apsakymų rinkinio Koncertas muziejuje
pasirodymo prabėgo jau porą dešimtmečių. Dabartinė skaitytojų karta mažai
pažįsta šį talentingą prozininką. Kritiko manymu, vertėtų parengti V. Miliūno
apsakymų rinktinę. Kalbėtojas išreiškė viltį, kad iki 100-ųjų rašytojo metinių
tai bus padaryta.
Beje, vakaro dalyviai vieną V. Miliūno apsakymą
Duobkasiai išgirdo. Jį perskaitė Juozas Šalkauskas.
Ypač šiltomis spalvomis savo atsiminimus apie V.
Miliūną piešė rašytojas Kazys Saja. Amžiaus skirtumas šešiolika metų
netrukdęs gražiai draugystei. V. Miliūnas išvis mėgęs dirbti su jaunais literatais.
Kai 1957 m. K. Saja buvo puolamas už pjesę Septynios ožkenos, V. Miliūnas, tuo
metu dirbęs Rašytojų sąjungoje konsultantu, iš tribūnos irgi neva barė jaunąjį
dramaturgą, bet neoficialiai prisipažino: Kazy, aš negalėjau kitaip. Man tiesiog
įspraudė tą tekstą. Tai buvo žmogus, neturėjęs nė kruopelytės pavydo.
Išgyvenęs daug skaudžių dalykų (kibo saugumas; sirgo tuberkulioze), į viską
žvelgė su humoru.
Rašytojas Mykolas Sluckis atkreipė dėmesį į V.
Miliūno rašytas inscenizacijas. Sakysime, pateikęs scenarinį Marčios variantą
(1945), jis labai išpopuliarino Žemaitės kūrybą. Taigi aktualino klasiką. M.
Sluckis sakė, kad itin daug kūrybinių impulsų V. Miliūnui davė gyvenimas Nidoje, kur
rašytojas turėjo nusipirkęs namelį. Čia jis sutiko daugelį savo apsakymų veikėjų
prototipų.
Renginyje dalyvavo ir V. Miliūno žmona Angelė.
Vakaro dvasią atitiko klube skambėjusi subtili
Roberto Schumanno muzika. Fortepijonu skambino Eglė Kirkaitė, griežė smuikininkė
Rusnė Mendeikaitė ir violončelininkas Mykolas Rutkauskas.
V. MOTIEJŪNAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|