|
<< Atgal
KNUTAS LIETUVIŠKAI, SIGITAS LATVIŠKAI
Latvių ir lietuvių literatų saitai užsimezgė
seniai, tačiau jie galėtų būti kur kas glaudesni. Kaimynų literatų draugystė, be
abejo, gerokai sustiprės po vakaro, sausio 27-ąją surengto Vilniuje, Rašytojų klube.
Čia pristatytos dvi poezijos rinktinės su tekstais abiem kalbomis: Knuto Skujenieko
Aš esu toli viešėjęs / Es pabiju tālos ciemos ir Sigito Gedos Sokrats runā
ar vēju / Sokratas kalbasi su vėju. Pirmąją išleido Lietuvos rašytojų sąjungos
leidykla, o antrąją rygiškė Nordik.
Štai prie mikrofono stoja orus žilabarzdis
centrinė renginio figūra. Tai K. Skujeniekas, poetas, kažkada savo tautiečius
pakvietęs pas leišius gert alaus, žmogus, ištvėręs sovietinius kalėjimus.
Šalia jo Vladas Braziūnas, kolegos latvio kūrinių vertėjas (latviškai
atdzejotājs, lietuvio liežuviui nelengvai ištariamas žodis). Skamba posmai dviem
kalbomis. Klausytojai gali palyginti abu eilėraščio variantus. Salė reaguoja gyvai,
ypač į savitą K. Skujenieko humorą.
Atėjo eilė S. Gedos poezijai. Autoriui susirgus,
antrojo skaitovo vaidmens ėmėsi Valentinas Sventickas ir, reikia pasakyti, visai
neprastai. Latviškoji pusė vėl K. Skujeniekui. Poetas skaito itin subtiliai,
ši kūryba jam artima, jis išvertė visą pristatomąją knygą. Ypač puikiai skambėjo
eilėraštis Ars poetica.
Svečias prisipažino savarankiškai verčiąs bene
iš trisdešimties kalbų. Jis gerai kalba lietuviškai, bet versti S. Gedą nebuvę
lengva, net kojas įskaudo, laipiojant prie viršutinėje knygų lentynoje sukrautų
Didžiojo lietuvių kalbos žodyno 20 tomų. Poetas padėkojo trims jo knygos vertėjams
V. Braziūnui, S. Gedai ir Jonui Strielkūnui.
Draugaujame, kartais ginčijamės, bet
svarbiausia brolybės jausmas nedingsta, apibendrino latvių ir lietuvių
literatūros vakaro dvasią K. Skujeniekas.
Skaitydamas K. Skujenieko vertimą, geriau
supratau ir lietuviškąjį Gedą. Poezijos vertimai dažnai esti simuliakrai. Taigi
lietuviai gavo tikrą Skujenieką, o latviai tikrą Gedą, pasakė
literatūrologas Kęstutis Nastopka.
V. Sventickas, Lietuvos rašytojų sąjungos
leidyklos vyriausiasis redaktorius, išdavė kelias leidybines paslaptis. Buvo nutiestas
savotiškas tiltas. Latviškas tekstas iš Rygos į Vilnių, o lietuviškas priešinga
kryptimi keliavo elektroniniu paštu. Kritikas ypač gyrė K. Skujenieko kalbą:
lakoniška, švari, raiški, konkreti. Jo nuomone, kai gretini su kartais plepoka mūsų
poezija, toks pranašumas džiugina.
Rygietė kritikė Inta Čaklā, redagavusi S. Gedos
poezijos latviškąjį variantą, šį autorių pavadino baltų poetu. Leidyklos Nordik
direktorius Janis Juška ir vyriausioji redaktorė Ieva Janaite papasakojo apie savo
darbus. Jie leidžia ir detektyvų, tačiau leidyklos pasididžiavimas kapitaliniai
poezijos leidiniai. Pavyzdžiui, užsimoję išleisti K. Skujenieko raštų
aštuoniatomį. Laimėję kelis Baltijos Asamblėjos laureatų kūrybos leidimo konkursus,
nordikiečiai, be S. Gedos, yra išleidę ir dvikalbę Juditos Vaičiūnaitės knygą.
Šių metų planai analogiška Justino Marcinkevičiaus rinktinė.
Taigi broliai latviai kūrybinės draugystės tiltą
grindžia aktyviais veiksmais. Lietuviams belieka pagalvoti apie atsakomąjį smūgį.
V. MOTIEJŪNAS
Į viršų
tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt
|
|