PLAGIATO BYLA – AMŽINA?

       Šiandieniniame lietuvių literatūros kontekste plagiatas yra primiršta sąvoka. Apie jį kalbėti kol kas nėra precedento, negirdėti, jog kas nors būtų pasisavinęs kito rašytojo kūrinį (visą arba dalį). Beje, grubus plagiatas šiais veržliais informacijos sklaidos laikais mažai tikėtinas. Istorija galėtų priminti ne vieną faktą, kai plagiatoriai yra pasinaudoję nepaskelbtu rankraščiu ar nepublikuota idėja, kitomis kalbomis svetur išleistais darbais. Latvijoje plagiato aptarimą suaktyvino 2000-aisiais leidyklos „Signe“ išleista Janio Zarinio knyga, neigianti garsiųjų „Matininkų laikų“ autorystę. Anot šios studijos autoriaus, „Matininkų laikus“ parašė ne broliai Kaudzyčiai, o poetas ir rašytojas Jekubas Zvaigznytė, esą jo maišą su rankraščiais po mirties paslaptingai pasisavinę broliai Kaudzyčiai.
       Pasak literatūrologo Valdemaro Ancyčio, ši versija laikytina tik hipoteze, nes J. Zarinio knyga nepateikia galutinio atsakymo.
       Iškėlus plagiato praeity temą, 2002-aisiais Latviją sukrėtė istorija, kai pasirodė Jungtinėse Amerikos Valstijose gyvenančio Raimondo Staprano raštų rinkinys su jame atspausdinta romantine drama „Naikintojas“. Šioji buvo rašoma ne vienerius metus. Pirmas variantas buvo sukritikuotas. Į knygą įdėtas antras, pataisytas variantas. R. Stapranas įžangoje nurodė, kad šią pjesę parašyti paskatinęs Skaidrytės Gailytės romanas (1998): patraukė jo naivi tiesa, siužetas, meilės trikampis, tad jis dramoje panaudojęs kai kuriuos romano siužeto elementus.
       S. Gailytę įskaudino išniekinti jai artimų ir labai brangių žmonių likimai: „Jų paveikslai perkurti, morališkai sudarkyti, nelaimingi <...> klaidžioja svetimos pjesės puslapiais“. Romano autorei ir užjūry gyvenančiam dramaturgui nesusitarus, ši plagiato byla persikėlė į teismo salę.
       2003 m. gruodį teismas nusprendė, jog R. Stapranas pažeidė S. Gailytės autorines teises publikuodamas dramą „Naikintojas“, uždraudė šią pjesę statyti teatruose ir autorei priteisė 10 tūkstančių latų kompensaciją.
       Latvių spaudoje šia tema pasirodė ne viena publikacija. Literatūrologas Guntis Berelis jose pasigedo pagrįstesnės ginčininkų argumentacijos, todėl žurnale „Karogs“ paskelbė savą komentarą („Sprendimo skaitymas“, 2004, Nr. 8). Teismo sprendimas, parašytas painia latvių kalba, literatūrologui sukūrė įspūdį, kad teisininkai, jeigu jiems duotų valią, visą literatūros istoriją galėtų pateikti kaip autorių teisių pažeidimų istoriją.
       Teismas apkaltino R. Stapraną už pasisavintas 26 frazes. G. Berelis paskaičiavo: R. Staprano pjesėje yra 14 655 žodžiai, o S. Gailytės romane – 95 000, sutampa – 399. Ir daro išvadą: pjesėje panaudota tik 0,4 proc. S. Gailytės dokumentinio romano medžiagos.
       „Sprendimo skaitymo“ autorius svarsto, jog W. Shakespeare'as, Servantesas, W. Goethe ir kiti senųjų laikų rašytojai būtų buvę priversti mokėti mokestį kitiems autoriams, jeigu tais laikais būtų buvęs autorių teisių įstatymas. Kontroversiškų sprendimų susilauktų ir T. Mannas, ir J. Rainis, kurie perkūrė kai kuriuos siužetus. Viena iš naujausių sensacingų žinių: Vladimiro Nabokovo „Lolita“ – plagiatas! Sensaciją sukėlė Vokietijoje rastas rašytojo Heinzo von Lichbergo romano „Lolita“ rankraštis, parašytas 1916 metais. Vokiečių autoriaus kūrinys beveik identiškas 1955-ųjų rudenį pasirodžiusiai rusų rašytojo V. Nabokovo „Lolitai“.
       Latvijos autorių teisių įstatyme nėra tikslios formuluotės, leidžiančios iškart konstatuoti, jog vienas ar kitas kūrinys yra plagiatas. Atsakymą turi pateikti teismas. Bet kai jis neturi tokio pobūdžio bylų nagrinėjimo praktikos, kai precedentai netobulina teisės aktų, visai logiška, kad literatūrinei visuomenei, ypač rimtiems literatūrologams, formalūs teismo sprendimai atrodo diskutuotini.
       Latvijos autorių teisių įstatymas gina tiek kūrinio visumą, tiek kūrinio dalį, pavyzdžiui, eilėraščio eilutę. Todėl plagiatu galima pripažinti ir citatą, jeigu ji yra be nuorodos. Už plagiatą bausmėmis grasina Latvijos Baudžiamasis ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksai.
       Svetur gyvenančiam R. Stapranui „po visų šių įvykių Latvija nutolo“.

A. VALIONIS       

Į viršų

tekstai kuriami. jie niekada nebus sukurti
info@tekstai.lt