Simbolistai
SIMBOLISTAI – tai autoriai, kurių filosofinės ir meninės tendencijos vystėsi Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse bei jo metu ir buvo veikiamos rusų simbolistinės lyrikos. Lietuvoje simbolizmas nesudarė vientiso judėjimo ir reiškėsi pavėlavęs, turint omeny, kad šio tipo poezija Prancūzijoje ir Rusijoje susiformavo ir įsigalėjo XIX a. pabaigoje. Chronologiškai lietuviškojo simbolizmo ribas galima būtų nubrėžti nuo kultūrinių žurnalų Vaivorykštė (1914) ir Pirmasai baras (1915) pasirodymo iki V. M. Putino poezijos rinkinio Tarp dviejų aušrų (1927), nors ištakų yra ir J. A. Herbačiausko Erškėčių vainike (1908) bei S. Kymantaitės-Čiurlionienės Lietuvoje (1910). Kaip pastaroji rašė, „randasi troškimas ko nors gilesnio negu gili žmogaus psichologija, randasi troškimas visa apimančių simbolių, neaiškinamo, aukštesnio, mistiško“. Jaunajai lietuvių poetų kartai dievišku naujų neapčiuopiamų pasaulių pranašu, pasak B. Sruogos, tapo M. K. Čiurlionis, kuris įteisino mąstymo universaliomis kategorijomis poetinį grožį. Tokiu būdu simbolistinis eilėraštis kuriamas pakylėtoje meditacinėje būklėje, kur sąlytis su išoriniu materialiu ar socialiai apibrėžiamu pasauliu nustumiamas į antrąjį planą, to pasaulio kontūrai išsitrina, nublanksta, o pirmajame plane iškyla poeto vidinių būsenų simboliai bei išgrynintos idėjos. Vidinės būsenos imtos matuoti metafiziniais kriterijais. Jas lydėjo nuolatinis veržimasis į kažką nepasiekiama, kosmiška. Simbolistai, tęsdami romantizmo tradiciją, norėjo nutrinti ribas tarp poezijos ir muzikos. Taip reiškėsi jų troškimas siekti tobulybės. Tokiu būdu simbolistinė lyrika – tai lietuvių poezijos „aukštasis stilius“, būtinas kiekvienai nacionalinei poetikai, jos „liturginė kalba“, pasak V. Kubiliaus. Tokio pobūdžio poetiką Lietuvoje skleidė tokie autoriai kaip Motiejus Gustaitis, tapęs vienu iš lietuvių simbolistų pirmtakų, Mykolas Vaitkus, žodžių dariniuose ieškojęs dieviškos harmonijos, Jurgis Baltrušaitis, dvikalbis poetas, buvęs ištikimas simbolizmo estetikai iki paskutinio savo kūrinio, Faustas Kirša, kuriam simbolizmas buvo lyg prometėjiškas menas, Balys Sruoga, užmezgęs intymumo, virpulingo nuotakos piešinio, fragmentiškos kompozicijos ir simbolizacijos linijas, Vincas Mykolaitis-Putinas, kuriam svarbiausi buvo ne atspindėti esama, o veržtis į nepasiekiama.
APIE SIMBOLISTUS IR JŲ KŪRYBĄ
Juozas Brazaitis. Naujosios lietuvių literatūros linkmės (1936)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika. Lietuviškasis simbolizmas (1982)
Albertas Zalatorius. Estetinės sąmonės lūžis XX a. pradžioje (1994)
Vytautas Kubilius. Simbolizmo raida (1996)
Giedrius Viliūnas. Modernizmo ištakos (2003)
Aušra Martišiutė. Literatūros modernėjimo procesai XX a. I pusėje (2004)
EDMUNDAS STEPONAITIS (1892–1908)
Edmundas Steponaitis. Eilėraščiai iš knygos „E. Steponaičio raštai“ (1912)
Edmundas Steponaitis. Novelės iš knygos „E. Steponaičio raštai“ (1912)
Liudas Gira. Edmundas Steponaitis (1892–1908 m.)
Edmundas Steponaitis. Poezija (Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI, 1921)
Edmundas Steponaitis. Biografija (Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI, 1921)
MOTIEJUS GUSTAITIS (1870–1927)
Motiejus Gustaitis. Ištrauka iš oratorijos „Aureolė“ (1914)
Motiejus Gustaitis. Gedulių rauda (iš poemos „Meilė“, 1914)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Motiejus Gustaitis. Autobiografija
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Motiejus Gustaitis. Poezija
Vincas Mykolaitis. Motiejus Gustaitis ir jo kūryba (1940)
Ona Tijūnėlienė. Motiejus Gustaitis – kunigas, švietėjas, pedagogas (2002)
Algimantas Liekis. Motiejaus Gustaičio kūrybinis palikimas (2009)
JURGIS BALTRUŠAITIS (1873–1944)
Jurgis Baltrušaitis. Poema-pasakėčia „ĮKURTUVĖS“ (1941)
Jurgis Baltrušaitis. Eilėraščių rinkinys „AŠARŲ VAINIKAS“ (pirmoji dalis, 1942)
Jurgis Baltrušaitis. Eilėraščių rinkinys „AŠARŲ VAINIKAS“ (antroji dalis, 1948)
Jurgis Baltrušaitis. Eilėraščių rinkinys „AUKURO DŪMAI“ (1948)
Balys Sruoga. Baltrušaičio vainikas (1941)
Juozas Brazaitis. Baltrušaičio kūrybinis palikimas (1948)
Bronius Vaškelis. Jurgio Baltrušaičio kolizijos kelyje į lietuvių literatūrą (1973)
Vincas Natkevičius. Idėjos Jurgio Baltrušaičio poezijoje (1978)
Elina Naujokaitienė. Nauja modernizmo dvasia: Jurgio Baltrušaičio „Lelija ir pjautuvas“ (2003)
Gediminas Mikelaitis. Jurgio Baltrušaičio kūrybos vertybių vertikalė (2004)
Viktorija Daujotytė. Jurgio Baltrušaičio metaforos–simboliai (2005)
FAUSTAS KIRŠA (1891–1964)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Faustas Kirša. Autobiografija
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Faustas Kirša. Poezija
Faustas Kirša. Ištrauka iš poemos „Pelenai“ (1930)
Faustas Kirša. Ištrauka iš poemos „Pelenai. Antroji knyga“ (1938)
Faustas Kirša. Pluoštas eilėraščių iš palikimo („Aštuntoji pradalgė“, 1972)
Juozas Brazaitis. Faustas Kirša save suranda (1940)
Juozas Brazaitis. Fausto Kiršos „Tolumos“ (1948)
Antanas Vaičiulaitis. Žvilgsnis į Fausto Kiršos kūrybą (1961)
Juozas Keliuotis. Gyvenimo vingiuose (apie Faustą Kiršą, 2007)
BALYS SRUOGA (1896–1947)
Balys Sruoga. Eilėraščiai iš rinkinio „SAULĖ IR SMILTYS“ (1920)
Balys Sruoga. Autobiografija (1921)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Balys Sruoga. Poezija (1)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Balys Sruoga. Poezija (2)
Balys Sruoga. Ištrauka iš dramos „Milžino paunksmė“ (1932)
Balys Sruoga. Laiškai iš Štuthofo I (1943)
Balys Sruoga. Laiškai iš Štuthofo II (1943–1944)
Balys Sruoga. Laiškai iš Štuthofo III (1944)
Balys Sruoga. Ištrauka iš romano „Dievų miškas“ (1957)
Jurgis Blekaitis. Balys Sruoga: asmuo ir teatro kūrėjas (1948)
Jurgis Blekaitis. Balys Sruoga: keli kūrybos bruožai (1958)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Balys Sruoga: atsiminimų nuotrupos (1972)
Rimvydas Šilbajoris. Balys Sruoga ir simbolistai (1976)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika: Balys Sruoga (1982)
Gabija Sereikienė. Balio Sruogos lyrika simbolizmo kontekste (2002)
Rita Tūtlytė. Lietuviškasis jugendas. Balio Sruogos ir Kazio Binkio gamtiškoji vaizduotė (2005)
Gabija Bankauskaitė-Sereikienė. Soliarinė Balio Sruogos tekstų poetika (2006)
Dalia Striogaitė. Balys Sruoga: nuo „Sanvartos“ į „Dievų mišką“ (2006)
Neringa Markevičienė. „Esu įkaitas už savo tautą…“ (2013)
Neringa Markevičienė. „Aš esu vėl, nepaisant visų vėjų, pilnas tikėjimo" (2014)
VINCAS MYKOLAITIS-PUTINAS (1893–1967)
Vincas Mykolaitis-Putinas. AUTOBIOGRAFIJA (1920)
Naujesniosios poezijos antologija VAINIKAI (1921). Putinas. Poezija
Vincas Mykolaitis Putinas. Eilėraščiai iš knygos „Putino raštai“ (1921)
Vincas Mykolaitis-Putinas. PESIMIZMO HIMNAI (1925)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščių rinktinė „Tarp dviejų aušrų“ (1927)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Ištrauka iš romano „Altorių šešėly“ (1933)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščiai iš rinktinės „Keliai ir kryžkeliai“ (1936)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Ištrauka iš romano „Krizė“ (1937)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Poema „Vivos plango, mortuos voco“ (1943–1944)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščiai iš rinkinio „Būties valanda“ (1965)
Vincas Mykolaitis-Putinas. Eilėraščių rinkinys „Langas“ (1966)
Alfonsas Nyka-Niliūnas. Putinas gyvenimo ir kūrybos prieštarose (1964–1967)
Marija Mykolaitytė-Slavėnienė. Putinas okupacinėj gūdumoj (1967)
Jonas Grinius. Vinco Mykolaičio-Putino išsivadavimas (1968)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus lietuvių lyrika: Vincas Mykolaitis-Putinas (1982)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Vincas Mykolaitis-Putinas (1996)
Eugenijus Žmuida. Vinco Mykolaičio-Putino meilės lyrika (2006)
Viktorija Daujotytė. Vincas Mykolaitis-Putinas: estetiniai meno esmės akcentai (2007)
Juozas Keliuotis. Gyvenimo vingiuose (apie Vincą Mykolaitį-Putiną, 2008)
Vigmantas Butkus. Vinco Mykolaičio-Putino „Viršūnės ir gelmės“: pabaigos poetika (2010)
STASYS SANTVARAS (1902–1991)
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Stasys Santvaras. Autobiografija
Naujosios poezijos antologija ANTRIEJI VAINIKAI (1936). Stasys Santvaras. Poezija
Stasys Santvaras. RUBAJATAI (1980)
Juozas Brazaitis. Stasys Santvaras perkopė 70 metų slenkstį (1972)
Juozas Brazaitis. Stasio Santvaro „Atidari langai“ (1981)
Jurgis Jankus. Dvi dienos pas Santvarą (1982)
Kazimieras Barėnas. Stasio Santvaro „Buvimo pėdsakai“ (1984)
Alė Rūta. Neužmirštamas Stasys Santvaras (1992)
Vytautas Kubilius. XX amžiaus literatūra: Stasys Santvaras (1996)
Vytautas Kubilius. Stasys Santvaras (2003)
Robertas Keturakis. Išsipildęs gyvenimas ir išsipildžiusi mirtis (apie Stasį Santvarą, 2004)