tekstai.lt

Atokas 1. Projaunuomenės puslapis. M. Burokas. Liepsnojančios žirafos

 

Atolas 1
Atolas 1

 

Viena Paklaikusi liepsnojanti žirafa bėgiodavo Savana ir rėkdavo, jog Dievo nėra. Visos Kitos labai juokdavosi ir pravardžiuodavo ją Nyče.

 
       Beskrendant vienai Nutrūktgalvei liepsnojančiai žirafai lėktuvu sugedo variklis. Žirafa puolė į paniką ir ėmė blaškytis po saloną. Tada Supykusios Stiuardesės išmetė ją pro iliuminatorių. Žirafa žvilgterėjo žemyn ir, pamačiusi banguojant vandenyną, nusiramino ir užsirūkė. Namo ji negrįžo.

 
       Kartą keletas liepsnojančių žirafų nutarė atsikratyti Visiems Baisiai įkyrėjusia liepsnojančia žirafa ir užkasė ją gyvą. Taip atsirado dinozaurai, akmens anglis ir pirmykščių žmonių keramika.

 
       Nuobodžiaujanti liepsnojanti žirafa nuėjo į kinoteatrą pasižiūrėti kokio nors linksmo filmo ir pakliuvo į tautinių filmų retrospektyvą. Po seanso ji ilgai ir reikšmingai tylėjo, o valgyti ėmė tik cepelinus ir šaltibarščius. Vėliau ji susirgo džiova.

 
       Viena Susenusi liepsnojanti žirafa pradėjo šnypšti, rūkti ir užgeso. Pasipiktinusi Senų ir Patyrusių žirafų bendruomenė nusigręžė nuo jos ir pradėjo formuoti visuomenės nuomonę. Susenusiai žirafai mirus, jos nepastatė paminklėlio ir išvis – palaidojo už kapinių tvoros. Kartu su Veronika.

 

ATOLAS 1. Literatūrinės projaunuomenės rašTmenys, 1996 m. spalis