Fragmentiškumas. Tobuliausia fragmentiškumo išraiška – laiškas. Laišką renkuosi ne todėl, kad tai yra vienas intymiausių žanrų, bet dėl to, kad jis mažiausiai pretenduoja į išbaigtą, galutinę tiesą. Nesu iš tų, kurie sąmoningai vengia tokios tiesos, bet paprasčiausiai kol kas nesijaučiu galinti ją išsakyti. Ir ne tik dėl brandumo stokos negaliu sukurti jokios, kad ir mažos visa apimančios mąstymo sistemos. Bet ir dėl to, kad, nors ir menkai, visgi jaučiu kontekstą, kuriame mąstau ir mėginu kurti: po to, kai postmodernizmas sužlugdė modernizmo (Naujųjų laikų) iškeltą „didžiojo pasakojimo“ (universalios tiesos) iliuziją, naivu būtų bandyti lipdyti tos sudaužytos iliuzijos šukes. Nors neadoruoju postmodernizmo, bet (bent jau formaliai) turiu pripažinti kultūrinį savo gyvenamojo laikotarpio kontekstą, nesvarbu, ar jam paklusčiau, ar priešinčiaus. Laiškai – mąstymo fragmentai – kaip tik ir yra tokio formalaus pripažinimo išraiška.

      Šio žanro pasirinkimą lėmė ne tik bendra situacija, bet ir konkrečios almanacho rengimo aplinkybės. Didžiąją dalį laiškų temų sąlygojo mano draugu pokalbiai rengiant almanachą. Užuot kalbėjus apie filosofiją ir poeziją, aš pasirinkau filosofo pokalbį su poetu.


FILOSOFO LAIŠKAI POETUI,
                    arba
                        PRAE SCRIPTUM


      20 h 55 min

      „Ak, bet eilėraščiais taip mažai tenuveiki, jei rašai juos jaunystėje. Reikėtų palaukti“
            R. M. Rilkė

      Deja, jaunystė nemoka laukti. O dainai jai ir neleidžia laukti. Pagaliau ar įmanoma laukti mūsų nuolat pulsuojančiame, nuolat skubančiame amžiuje. Na, amžiaus ligoms gal ir gali atsispirti, bet kaipgi pasipriešinsi amžinam minties troškimui įsiforminti, įsibūtinti...

      Taip ir kamuojamės su savo jaunyste: Tu rašai eilėraščius, kuriais „taip mažai tenuveiki“, aš – laiškus, kurie iš tiesų tėra tik įvadas, tik prae scriptum į kažką, gal į filosofinį „traktatėlį“...

      Bepigu buvo būti jauniems tiems, kurie gyveno žmonijos vaikystės ar jaunystės amžiuje, kurie regėjo civilizacijos Saulėtekį, kai žemynai laukė savo atradimo dienos (jau vien dėl to verta pavydėti graikams ar pirmiesiems krikščionims). Pagaliau, ne tik žmonijos istorijos pradžia, apskritai bet kokia pradžia yra itin palanki jaunystei. Užtenka prisiminti mūsų nepriklausomos valstybės sukūrimo pradžią: su kokiu jaunatvišku entuziazmu ir užsidegimu atėjo neoromantikai ar futuristai.

      O ką gi mums daryti, kurie ne tik kad Saulėtekio nesam matę, bet net ir į Saulėlydį seniai pavėlavom?.. pražilusi toji mūsų jaunystė...

      Mus sendina bene didžiausios jaunystės siekiamybės – naujumo ir originalumo – mirtis.
Turėdamas tokią kultūrinę patirtį už savęs, negali galvotrūkčiais pulti į priekį, puoselėdamas naivią viltį ką nors atrasti. Esi priverstas gręžtis atgal.

      Naujumo ir originalumo iliuzijas žlugdo ne tik kultūrinė patirtis už manęs (ar manyje), kurios svoris mane slegia kaip seną žmogų jo metų našta („Jaučiuos pavargęs ir pasenęs Vakarų žmogus“ – kaip gerai suprantu V. Mačernį, tarusį šiuos žodžius!..). Jas žlugdo ir toji kultūrinė erdvė, kurioje buvoju. Postmodernizmo epochoje naujumo, progresyvumo sąvoka iš viso praradusi savo prasmę.

      Tu pasakysi, kad tai svarbiau filosofijai, o ne poezijai: poetas visad ras būdų kaip atsinau(jau)ninti.
Skaitau Tavo, o ir kitų mūsų kartos poetų eilėraščius. Iš tiesų jie atrodo kažkaip lengvai parašyti. Žmogus rašo tokia lengva ranka, tarsi iki jo niekas nieko nebūtų parašęs.

      Yra poetų, kurie kuria visiškai spontaniškai, lyg nesąmoningoje būsenoje. Jų kūryba augališkos prigimties, kaip ir tautosaka. Yra poetų, kurie kuria ne tik iš savo egzistencinės, bet ir iš kitų, t.y. iš kultūrinės patirties. Jie ne augina, jie stato. Tai ne kaimo, bet miesto žmogaus sąmonė. Jų poezijoje reiškiasi kultūrinė savimonė.

      Tu pasakysi – tai bereikalingos schemos. Kūrybinės minties prigimtis iš esmės yra augališka. Tiek poetinė, tiek filosofinė mintis skleidžiasi nepriklausomai nuo to, ar po ja yra koks nors tradicijos sluoksnis, ar ne. Vienintelė ir universali jos dirva – kalba.

      Sutinku. Juk, sako, net dabar į Maskvos filosofijos institutą iš kokio Rusijos užkampio ateina filosofiniai veikalai žmonių, kurie patys niekuomet jokios filosofijos nėra skaitę. Žinoma, savaip gražus tas filosofijos infantiliškumas, kaip ir bet kokia natūralaus infantiliškumo apraiška, bet tik tiek. Filosofijos toks grožis nepraturtina.

      Su poezija – kiek kitaip. Tiksliau – gal buvo kiek kitaip. Kuo didesnė yra kultūrinė (literatūrinė) tradicija, tuo svarbesnė tampa kultūrinė savimonė. Liaudies poetas gali kurti ir be jos (tautosakinę tradiciją jis perima nesąmoningai). Tačiau šiandien vargu ar tai įmanoma. Netgi tų poetų, kurie mėgina tęsti tautosakinę tradiciją, kūryba nėra „organiška“ ar natūrali, spontaniška tąsa, bet visgi sąmoningai kuriami ryšiai. Poetinis naivumas iš esmės nebeįmanomas ir niekaip nebepateisinamas. Ir tai, kad mes priklausom kartai, gimusiai ne kaime, o mieste, mano manymu, galutinai panaikina tą galimybe.

      Kaip šiais laikais negali būti brandžios filosofijos be šaknų, lygiai taip pat ir brandžios poezijos. Kūrybinis (o kartu ir kultūrinis) sąmoningumas brėžia visai kitokias perspektyvas. Neužtenka vien nuvažiuoti į Paryžių, o paskui daug mačiusiojo poza žarstytis įspūdžiais (kaip tai kažkada atsitiko E. Mieželaičiui – iš jo pasišaipė A. Greimas). Svarbu sugebėti tą kultūrinį palikimą paversti savastimi, įsigyventi į jį, įsijausti, įsimąstyti, net... užmiršti, kad nebežinotum, iš kur tai, ir nekiltų pagunda didžiuotis...

      Žinoma, taip sunkiau, tam reikia didesnio atsidavimo, atsakomybės. Pagaliau taip išsiplėtus horizontui ir pats prieš save sumažėji, pasijunti menkesnis. Bet koks vis dėlto didelis tas savo paties suvokiamas menkumas!..
O kartu ne tik sumažėji, bet ir... pasensti. Poetą gal ir slegia toji senatvė, bet poeziją ji išgrynina, pakylėja.


      12 h 30 min

      ...negėriau Kastalijos šaltinio vandens ir neregėjau šokančių mūsų Helikono kalno papėdėje...

      Senas, kaip ir pati poezija, tikėjimas, kad poetas – dievų įkvėptasis, tarpininkas tarp šio ir anapusinio pasaulio ir dar daugiau – Dievo raštininkas. Jis gyvuoja iki šių dienų ir, matyt, gyvuos, kol poetai tikės anapusine, protu nesuvokiama Galia, kurią galima patirti nebent intuityviai, retomis proregio akimirkomis.

      Filosofai, deja, neturi šios sakralumo skraistės, kuria dažnai apsigaubia poetai. Gal todėl, kad mąstymas, pažinimas velka lemtingą pirmapradės nuodėmės naštą. Juk iš tiesų visa, ką jie turi – tai kiekvienam eiliniam žmogui duota galia mąstyti. Impulsas – visai žemiškas: abejonė arba nuostaba (nors pastaroji šiais laikais pasitaiko itin retai). Viskas paties filosofo rankose. Ir niekuomet nepasiteisinsi, kad mūzos užmiršo tave... Dažnai susimąstau: kodėl jaunystė kūrybos atžvilgiu tokia palanki? Jeigu poetas tik labai „mažai tenuveikia“ rašydamas eilėraščius jaunystėje, tai filosofas šia prasme jaunystėje nenuveikia nieko (geriausiu atveju jis gali, kaip ir aš, kurti savuosius prae scriptum). Visa jo jaunystė praeina kaupiant ir nešiojant tą prasmės saldybę, kuria poetas jau gali dalytis su kitais, nors tai tebūtų tik trupiniai.

      Čia ir yra vienas pagrindinių skirtumų. Filosofas negali pasitenkinti trupiniais, nes jo tikslas – visuma. Filosofinė tiesa, – kalbu čia, žinoma, apie klasikinę, o ne šių laikų tiesos sampratą – negali būti dalinė. Jos esmę sudaro visuotinumas. (Tiesa, ne absoliutus visuotinumas – su išlygomis, kurios atsiranda dėl kalbos ribotumo, bet apie tai – kiek vėliau.) Tuo tarpu poetas, – o ypač kol jis yra jaunas – nepretenduoja į jokią universalią tiesą. Jis kalba apie savo mažas, subjektyvias tiesas ir visai nesijaudina, jog tai yra tik jo vieno tiesa, ir jam nerūpi, kad ją pripažintų kiti.

      Žinoma, dabar Tu man galėtum visai pagrįstai papriekaištauti, kad aš vienareikšmiškai sutapatinu filosofijos ir poezijos tikslus. Juk poezijos tikslas nėra arba yra ne tik tiesos išsakymas. Pagrindinis poezijos kriterijus – Grožis, o ne Tiesa. Bet man dabar rūpi ta erdvė, kuri labiausiai suartina, o ne skiria filosofiją ir poeziją.
Filosofija ir poezija tiesos ieško skirtingais keliais, nes filosofinė ir poetinė „potencija“ yra nevienoda, kitaip sakant, nevienodi yra pradai. Filosofinis mąstymas remiasi pačiais bendriausiais universaliais logikos dėsniais (žinoma, galbūt yra ir kitoks, neloginis, intuityvus ar dar koks mąstymas, tačiau dabar kalbu apie filosofinį mąstymą, refleksiją, kuri be logikos neįmanoma). Pavadinsiu tai, remdamasis aristotelinėmis sąvokomis, „materialiuoju“ pradu. Poezijos pirminis pagrindas yra forma, t. y. individuali kalba, išraiška.

      Tai, kas individualu, daug greičiau įgauna aktualią formą, negu tai, kas savo esme deindividualizuota. Dėl šios priežasties poetas, matyt, daug anksčiau išsiskleidžia nei filosofas.

      Mąstymo universalumas žadina mąstytojo (minties) individualumo ilgesį. Ir ypač dabar tai tampa ne tik formalia kalbine, bet ir ontologine problema. Pradedant R. Dekartu, mastymas buvo nuolatinis tolimas nuo „čia–būties“, nuo šio pasaulio daiktų, kol galiausiai M. Haidegeris pareiškė: būtis mirė. Dabar kai kurie filosofai donkichotiškomis pastangomis mėgina sugrįžti, racionaliu mąstymu vėl priartėti prie konkrečių daiktų, prie šiapusinės būties. Ir tai jau ne kalbos individualumo, bet mąstančiojo individualaus santykio su daiktais problema. Mane taip pat kamuoja šis rūpestis: kaip a priori abstraktų, deindividualizuojantį mąstymą paversti individualizuojančiu, bet kita vertus, kaip esant subjektyviam sugebėti išlikti objektyviam.

      Poetai – tie, kurie kuria ne tik iš jausmų, nuotaikų ir kuriems rūpi ne vien grožis – taip pat nepatenkinti savo dalia. Poetinis individualumas siekia atverti tai, kas visuotina, universalu. Ir štai čia poetas niekaip negali išvengti mąstymo būtinybės. Negali būti, kad jis yra tik pasyvus Dievo minčių perteikėjas. Juk pagaliau jis visą laiką turi būti tam pasiruošęs, turi nuolat būti budrus, o tas sielos budrumas galbūt ir yra mąstymas. Tik savo mąstymą jis išreiškia visai kita kalba nei filosofas.

      Kalba, kaip pagrindinis poeziją ir filosofiją „judinantis variklis“, ne tik joms atveria buvimo šiam pasauly galimybę, bet ir apriboja (ypač filosofijos galias). Vos tik mintis įgauna kalbinę formą, ji netenka absoliutaus universalumo. Kalbos individualumas, kultūros (civilizacijos), kurioje skleidžiasi ta kalba, savitumas naikina galimybę tam tikrai mąstymo sistemai tapti visiškai universalia. Kuo mintis individualesnė, kuo hermetiškesnė, tuo mažiau universali. Tai yra filosofinio mąstymo galimybių riba. Filosofui šioje vietoje belieka stoiškai ramiai ištarti: „Galimas pažinimas apie pažinimo ribas“ (L. Kolakovskis). Tačiau ties šia riba atsiveria poetinio mąstymo galia. Paradoksalu, bet kuo mintis individualesnė, kuo mažiau universali, tuo daugiau ji gali išsakyti.

      Filosofija, kuriai neleista iš savo profaniškosios erdvės pereiti į sakraliąją, kuriai neduota išsakyti tai, kas neišsakoma, nebent tik konstatuoti šitai (priešingu atveju filosofija rizikuoja prarasti savo esmę, pažeisdama „sveiko proto“ dėsnius), visuomet yra šiapus uždangos. Poezija, dievų, matyt, labiau mylima, gali kalbėti apie tai, kas yra anapus uždangos, netiesiogiai, užuominomis. Net tuomet, kai filosofijai belieka tik stoiškai tylėti (pagal garsiąją L. Vitgenštaino ištarą), poezijai suteikta galia kalbėti apie... tylą.


      14 h 05 min

      „Juk eilėraščiai – tai ne jausmai, kaip mano žmonės; jausmų turime užtektinai ir jaunystėje; jie yra patirtis.“
            R. M Rilkė

      O tarp mūsų vis dar gyva ta mąstymo klišė, esą menininkai yra vien jausmų, intuicijos žmonės. Poetui nebūtina mąstyti. Tegu tuo užsiims mokslininkai ar filosofai – nuolatiniai bibliotekų „gyventojai“, knygų pasaulio žmonės. Poeto paskirtis – kurti.

      Štai ir Tu man rašai: „Aš esu kuriantis, bet ne mąstantis.“

      Klausiu savęs: kodėl mąstymas atsiejamas nuo kūrybos?

      Kas tai? Gal valstietiškos tradicijos atgarsiai? Daugelis mūsų literatūros kūrėjų – atėję iš kaimo aplinkos, kuri refleksijai daug ankštesnė nei miesto erdvė. Tad tokiam iš kaimo kilusiam kūrėjui refleksija kartais gal pasirodo kaip svetimkūnis, nors iš mūsų kartos daugelis yra „gryni“ miesto ar „sumiestėjusio“ kaimo vaikai.
Gal taip reiškiasi mūsų provincialumas?

      O gal galima išvesti kokią nors pseudoromantinę idėją, kad „lyrikų“ tautos mentalitetui nebūdingas racionalus mastymas; tai poetų, ne mąstytojų tauta.

      Ir vis dėlto kodėl mąstymas man atrodo neatsiejamas nuo kūrybos (šiuo atveju – nuo poezijos)?

      Ir dar kartą – R. M. Rilkė: „...eilėraščiai – tai ne jausmai, <...> jie yra patirtis“.

      Jausmo erdvė – subjektyvumo erdvė, kurioje atsiveria kai kurie reiškiniai, atsitiktinės daiktų savybės, visumos detalės, šukės. Mąstymo erdvė – visuotinumo erdvė, kurioje skleidžiasi tai, kas bendra, universalu, kur beveik nėra atsitiktinumų.

      Patirtis – jausmo, įspūdžio, potyrio, t. y. viso tiesioginio patyrimo įveikimas. Ji apjungia tai, kas atskira, į visumą, atranda tam tikrus dėsnius to, kas tiesiogiai patiriant atsiveria kaip atsitiktinumas. Patirtis yra įcentrinanti jėga, besitelkianti apie vieną pastovų „tašką“ (ar tai būtų Aš, ar tauta, ar žmonija kaip vienetas). Patirtimi tarsi apjungiamos tos dvi erdvės – jausmo ir minties.

      Eilėraštis kaip patirtis – praeinamybės „įšaldymas“, bandymas užčiuopti kažką esmingo, pastovaus „laikinume“, atrasti visuotinumą „asmeniškume“.

      Šis rūpestis – surasti nuolatinei kaitai pasmerktame pasaulyje kažką pastovaus, tikro, neabejotino – yra esminis filosofijos ir poezijos rūpestis.


      1 h 06 min

      Neabejotinai Tu esi teisus, vadindamas mane senamadišku dekartiško sukirpimo racionalistu šiame racionalizmo krizės apimtame pasaulyje. Žinoma, dabar, kai filosofas pripažįstamas kaip tiesiogiai sau ir nuo savęs nebepriklausantis kultūrinės–istorinės aplinkos reiškėjas, kuris ne pats kalbąs, bet kalba kaip tokia per jį kalbanti bei formuojanti jo mintis (R. Bartas), manieji postringavimai apie kūrybinį sąmoningumą atrodo daugiau negu naivūs.

      Iš tiesų tiek poezija, tiek filosofija atsisakė tos idiotiškos, šiuolaikiniu žvilgsniu žiūrint, Absoliuto, Amžinybės ieškotojų ir puoselėtojų aureolės. Mūsų laikais šis rūpestis neteko prasmės. Buvo nuspręsta, kad nei anapus žmogaus, nei pačiame žmoguje nėra nieko nekintamo, nieko, kas būtų neabejotina ir visuotinai pripažinta kaip tikra. Žmogus pats susikuria pastovumo iliuzijas ir pats lengvai gali jas sugriauti. Tai tiesiog žaidimas reikšmėmis, žaidimas kalba. Poezija ir filosofija virto kalbinių žaidimų variantais.

      Žinoma, labai supaprastintai kalbu apie dabartine mūsų postmodernistinės epochos situaciją, bet dabar man svarbiausia išryškinti tendencijas.

      O štai Lietuvoje tos tendencijos yra šiek tiek kitokios. Gal kiek sąlygiškai, bet šiuolaikinėje Vakarų filosofijoje galima pastebėti heraklitiškos tradicijos tąsą: prioritetas teikiamas ne Būčiai, o Nebūčiai, ne substancijai („daiktui–savyje“), o reiškiniui (fenomenui), ne pastovumui, o kintamumui.

      Dabartinė lietuvių filosofija labiau laikosi parmenidiškos–aristoteliškos tradicijos. Išdidusis filotopas A. Šliogeris, bandantis atgaivinti seniai Vakaruose numarintą metafiziką („...tik leiskime jiems būti, leiskime daiktams būti...“); T. Sodeika, negalintis susitaikyti su tuo, kad filosofija virto kalbiniais žaidimais, ir racionalaus universalumo pagrindo ieškantis „anapus pasakojimo“; T. Raudeliūnas, be jokio susižavėjimo, su žymia skepsio gaidele kalbąs apie kritišką filosofijos padėtį postmodernistinėje epochoje; pagaliau Vakaruose iškilęs, bet lietuviškos dvasios nepraradęs A. Greimas, kūręs netobulų tobulos būties blyksnių estetiką.

      Mūsiškiai filosofai neatsiriboja nuo tų tendencijų, kurios vyksta Vakaruose. Jie atvirai ir, atrodo, visai blaiviai vertina dabartinę krizinę kultūros situaciją. Tačiau jie nenori taikstytis su visuotiniu, filosofiją apėmusiu skepticizmu, jie atsisako paklusti absoliutaus sąlygiškumo prievartai. Ir vakariečiai, ir lietuviai filosofai remiasi tam tikromis apriorinėmis mąstymo prielaidomis, be kurių filosofija neįmanoma. Tačiau skirtumas tas, kad šiuolaikinėje Vakarų filosofijoje tos prielaidos yra sąlygiškos, t. y. mūsų susitarimo dalykas, o lietuvių filosofija visgi mėgina atrasti kažkokį universalų, absoliutų pagrindą.

      „Žinoma, mūsų padėtis yra tragikomiška“, – viename pokalbyje prisipažino filosofas A. Sverdiolas. „Viena vertus, todėl, kad mes gyvename provincijoje. O kita vertus, dėlto, kad esame tradicionalistai. Provincialas tradicionalistas iš tiesų atrodo tragikomiškai. Nors, tiesą sakant, jei nuosekliai laikytumėmės postmodernistinės logikos, tai tradicijos ir novatoriškumo priešprieša čia yra beprasmė. O iš tiesų tai bet kokį skepticizmą įmanoma įveikti ne sugrįžtant prie tų pagrindų, kurie „pagraužti“ skepsio, bet mėginant jį įveikti iš vidaus, jo paties priemonėmis.“

      Nenorėdamas pernelyg tiesmukai reikšti savo nuostatų, tik pasakysiu, kad aš gerbiu žmones, kurie net beviltiškiausioje situacijoje nepuola į rezignaciją. Ir teatrodo tas lietuvių filosofų donkichotiškas idealizmas tragikomiškas, mažai vaisingas, bet man jis – gražus.

      Poezija, atsisakanti būti vien jausmų išraiška. Filosofija, nenorinti atlikinėti sąlygiškų, dalinių, subjektyvių tiesų reiškėjos vaidmens. Štai tokios jos stovi viena šalia kitos ir nebyliai palaiko viena kitą.


      20 h 00 min

      Klausi manęs, ką man reiškia mąstymas.
      Leisk, aš perfrazuosiu tūkstantį kartų cituojamą ir perfrazuojamą R. Dekarto mintį:
      Mąstau, vadinasi, kuriu.

      Dekartui mąstymas teikė tikrumo jo paties egzistencijai. Tuo tarpu man mąstymas teikia egzistencijos intensyvumo pojūtį. Kūryba man svarbesnė už egzistenciją. Žinoma, ji neįmanoma be egzistencijos. Bet kūrimas – tarsi aukštesnė pakopa: egzistencijos savimonė.

      Tu kuri rašydamas eilėraščius. Aš kuriu mąstydamas. Čia juk svarbu pats procesas, ne rezultatas (kaip A. Marčėnas sako: „Parašęs eilėraštį, poetas miršta“).

      Slegia mane valandos, mėnesiai, metai, dvelkiantys bevaisiu šalčiu. Ilgą laiką man atrodė, jog siela – pilnuma. Bet juk ji, kaip ir įsčios – tuštuma. Todėl (ir gal tik todėl) ji ir gali tapti nėščia (prisimeni Sokratą?). Bet mane visąlaik persekioja tuštumos baimė. Nuolatinės, kasdienės mano pastangos kaip tik ir yra užpildyti tą tuštumą, žiojėjančią manyje. Nuo šito tuštumos siaubo negelbėja niekas, net meilė: galbūt rečiau, bet jis vis tiek persekioja. O svarbiausia, negelbėja ir mąstymo patirtis. Kad ir kiek būčiau mąstęs anksčiau, kad ir kokias svaiginančias idėjas atradęs – tai nebepadeda, tai nebegyva, kažkur ištirpę toje juodoje skylėje. Tik kol mintis auga junti pilnumą, intensyvumą, bet vos judėjimas sustoja, vos mintis sustingsta (tebūnie ne visam laikui) – ir pilnatis ima dilti. Taip ir gyvenu su ta savo tuštuma, su tuo „metafiziniu siaubu“, kaip pasakytų L. Kolakovskis. Vienintelis išsigelbėjimas, galbūt ir iliuzinis – nuolatinė minties kūryba.

      Kūrybai nereikia Antrojo (Kito). Pats save apvaisini ir išnešioji savąjį vaisių:

      „Но каждый восполниться должен сам, доростая как месяц ущербный до полнолиция“
             (Р. М. Рилке)

      Žinoma, totali vienatvė – nei egzistencinė, nei kūrybinė – neįmanoma. Taip; esi apvaisinamas ir kitų. Prisišauki grūdų lietų: vieni sudygsta, kiti žūva. Tačiau kai yra daugybė kitų, tai iš esmės nėra nė Vieno, nėra Kito. O jeigu ir esi priklausomas, tai ne nuo Kito, bet nuo Ano, to, kuris yra anapus Aš ir Kitas priešpriešos. Priklausydamas nuo Ano (Anam) gali išlikti laisvas.

      Nida – Vilnius

      Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1