Tęsinys. Skaityti pradžią.

       IV

       Pats Trečio fronto kairėjimo procesas truko vos 13-14 mėnesių. Lietuvoje rašiusieji apie žurnalo raidą stengėsi sudaryti įspūdį, kad ta metamorfozė vyko lyg ir savaime. Tačiau to meto Borutos, Korsako, Šimkaus ir Venclovos laiškai liudija ką kita.

       Žurnalo redkolektyvas – Venclova, Raila ir Šimkus – intensyviai susirašinėjo su Boruta ir Korsaku. Per vienų metų laikotarpį, nuo 1929 m. rudens, Boruta ir Korsakas, sprendžiant vien tik iš paskelbtų laiškų, parašė kiekvienas daugiau kaip po 20 laiškų, atsakydami į redkolektyvo atsiklausimus, komentuodami bei siūlydami pataisymus atsiųstai žurnalo medžiagai ir dažnai net statydami savo reikalavimus. Ne viską redkolektyvas priimdavo, bet, kiek galima spręsti iš paties žurnalo, buvo einama maždaug Korsako siūloma kryptimi.

       Ruošiant pirmą žurnalo numerį, Korsako patarimų, atrodo, neprašė ir jam nepasiuntė nei manifesto projekto, kurį parašė Raila, o koregavo redkolektyvo nariai ir Boruta. Šimkaus prašomas Korsakas parašė „Pamokslą broliams“, kuris, nors yra vienas jo silpnesnių darbų, taikliai ir vaizdžiai iškelia tuometines trečiafrontininkų šlubuojančias vietas. Nuo pat pradžios Boruta patarinėjo per kelis laiškus, kokio pobūdžio turi būti žurnalas, kuriuos asmenis kviesti bendradarbiais, kokia turi būti žurnalo linija ir t.t.
Mažai iš tų pasiūlymų buvo priimta, bet, svarbiausia – redkolektyvas pasirinko pagrindiniu ideologiniu žurnalo kelrodžiu jau nuo 1927 m. Borutos propaguojamą berno kultą.(21)

       Išėjus pirmajam Trečio fronto numeriui, Korsakas per kelis laiškus siuntinėjo pasiūlymus ir net reikalavimus. Tai diametraliai kirtosi su Borutos nuomone.
Pagal Borutą, trečiafrontininkų tikslas kurti „lietuvišką literatūrą“, o ne literatūrinę srovę: „nėra ko save į rėmus sprausti, bet reikia blaiviai aplinkui žiūrėti“.(22) Tuo tarpu Korsakas piršo „progresyvų aktyvizmą“, kaip „nedvejojantį vienų pažiūrų frontą“.(23) Korsakas taip pat buvo priešingas Borutos pasiūlymui įtraukti Tysliavą į Trečią frontą. Dėl Pr. Morkūno bendradarbiavimo žurnale Korsakas parašė ilgą laišką, įrodinėdamas, kad Morkūno eilėraštis „Šaipėrantas“, spausdintas pirmajame numeryje, esąs „gryniausias išsigimstančios degeneruojančios miesčionijos dvasios pasireiškimas“, ir jo pasirodymas žurnale yra „redakcinė ir mūsų kolektyvinio aktyvaus progresyvizmo ideologinė klaida“.(24) Nežinia, ar dėl Korsako, ar dėl kitų priežasčių, bet nei Tysliavos, nei Morkūno kūrybos žurnale daugiau nepasirodė. Sužinojęs, kad Kamiliaus slapyvardžiu Trečiame fronte rašo H. Blazas, Korsakas pastatė redkolektyvui ultimatumą: jie turi pasirinkti – „mane ar Blazą“,(25) nes su Blazu viename žurnale nebendradarbiausiąs; redkolektyvas pasirinko Korsaką.

       Korsakas barė Cvirką ir Šimkų, kam jie dalyvauja J. Belecko leidžiamame bulvariniame laikraštyje ir kam Raila bendradarbiauja „ideologinio priešo“ H. Blazo redaguojamame Studente.
Jei tai daroma dėl honoraro, tai „dėl dievo meilės bent nepasirašinėkit tikrom pavardėm ir literatūrinėm slapyvardėm. Vartokite kokius nors x ar y“.(26). Savo pamokslavimus Korsakas užbaigia: „Ek, vyrai, vyrai, mum dar daug ko trūksta, o ypač aiškaus nusistatymo ir kiek griežtesnės, linijos“.(27) Su antruoju numeriu žurnalo linija išryškėja – aiškus posūkis į kairę. Tik ką deklaravę save rašytojais aktyvistais, dabar skelbiasi jau progresyviaisiais.

       Išėjus antram numeriui Boruta susirūpino dėl žurnalo kairėjimo ir perspėjo, kad nepasikliautų vokiečių kairiaisiais žurnalais, o ypač Die Linkskurve, kuri, anot Borutos, „užsiima partinės literatūros gamyba“.(28) Taip pat jis pataria mažiau kreipti dėmesio į Sovietų Sąjungą. Tuo tarpu Korsakas, gaudamas iš Maskvos Visasąjunginės kultūrinių ryšių su užsieniu draugijos (VOKS) propagandos tikslams straipsnius, piršo juos Trečiam frontui ir siūlė penktąjį žurnalo numerį paskirti sovietinei rusų literatūrai ir jų literatūrinėms organizacijoms.

       Trečiame numeryje Korsakas ilgu straipsniu sukritikavo Borutos „berno kultą“, įrodinėdamas kaip jis netinka Trečiam frontui. Skaudu buvo Borutai, kad ir redkolektyvas pilnai su Korsaku sutiko. Veltui Boruta skundėsi Venclovai, kad Korsakas „subasiakino“ lietuvišką berną ir suproletarino „mūsų aktyvistą“, – trečiafrontininkai iš progresyviųjų tada jau galvojo tapti proletariniais.

       Dėl savo berno Boruta laiškais polemizavo su Korsaku. Nežinia ką Boruta jam rašė, nes tie Borutos laiškai dar nepaskelbti, o Korsako išspausdintuose laiškuose Venclovai, kur Korsakas specifiškiau kalba apie Borutos pažiūras bei jo teiginius, tos vietos spausdinant praleistos. Vis vien iš to, kas išspausdinta, paaiškėja Korsako nuomonė apie Borutą.
1930.X.30 Korsakas rašė Venclovai: „Jei jis (Boruta – B.V.) grįžtų į Lietuvą, dėl berno kulto mūsų tarpe, be jokios abejonės, iškiltų didelės ir aštrios diskusijos“.(29) Gavęs kitą Borutos laišką Korsakas vėl rašė Venclovai: „su Kaziu reikalai iš tikrųjų blogi“. Pataria Borutos daugiau nebekiršinti, nes ko gero jis išeis su triukšmu iš žurnalo, o Boruta esąs vis dėlto „stambi jėga“. Galima, esą, duoti vietos Borutos raštams žurnale, bet „už jų pagrindines mintis tegul jis vienas ir teatsako“.(30) 1931 m. pradžioje Korsakas samprotauja Venclovai, kad Boruta neprogresuoja „sparčiai, kaip mes visi“. „Keistas daiktas, – stebisi Korsakas, – gyvena žmogus Europoj ir dar Berlyne, ir (. . .)(31) rašo bala žino ką. Po viso šito mane vėl apima kartus noras pulti berną ir berniškumą“. Tačiau Korsakas viliasi, „jog kada nors ir jis praregės kuria linkme pasukti“.(32)

       Kokia ironija!
Ne Borutai, o Korsakui reikėjo praregėti ir tai jam užtruko daugiau negu metus.(33) Boruta, nekeitęs linkmės, ėjo savo pasirinktu keliu. Be to, jau 1930 m. rudenį Boruta pramatė, kad trečiafrontininkai, atmesdami berną, kaip aktyvisto simbolį, pasuko į „sukrikimą, išsisklaidymą“.(34)

       Trečio fronto redkolektyvas nebeleido Borutai pasisakyti žurnale dėl savo berno: į ketvirtą numerį neįdėjo jo dviejų straipsnių.
Galima spėti, kad tai įtaigojo Drazdauskas, nes jis įsakančiai rašė Venclovai, kad Venclova kritiškai vertintų bendradarbių pateiktą medžiagą ir primygtinai pabrėžė: „nei ,berno', nei ,neprosytų kelnių' neturi būti“.(35)

       Ruošiant penktą numerį redkolektyvas į Borutą nesikreipė, ir Boruta nieko nežinojo apie radikalius žurnalo pasikeitimus. Prieš išeinant žurnalui iš spaustuvės, Venclova prašė Korsaką painformuoti Borutą apie naują Trečio fronto liniją. Šis atsisakė, teisindamasis laiko stoka ir, be to, Boruta jo neklausysiąs.

       Perskaitęs penktą Trečio fronto numerį, kur pasisakoma už proletarinę literatūrą ir Averbachas pripažįstamas vadu-autoritetu kritikoje, Boruta rašė žmonai: „Pralošiau, pičkinuk, su ,Frontu'. Mano vyrai kasžin kur nuvairavo. Nenorėčia tikėti, kad ir redaktorius už 1.500, – rašytų tokias nesąmones.“(36)

       Tuo tarpu Korsakas, perskaitęs penktąjį Trečio fronto numerį, rašė Venclovai: „Noris tik sušukti: bravo! Viskuo esu pilnai patenkintas“.(37) Itin Korsaką džiugino, kad A. Ragailos straipsnis „Proletarinės literatūros prasiveržimas“ buvo perrašytas pagal Korsako siūlytus pataisymus.

       Boruta ir Venclova ir toliau susirašinėjo iki pat Borutos grįžimo į Lietuvą, t.y. 1931 m. vasaros pradžios. Kadangi to laikotarpio dauguma tų laiškų dar nespausdinti, nežinoma, kaip Venclova aiškinosi dėl žurnalo suproletarėjimo ir kaip Boruta į tai atsakė. Viešai Boruta nepareiškė, kad išėjo iš Trečio fronto. Tačiau jis nedalyvavo nei 6-7 žurnalo numerio paruošime, nei trečiafrontininkų susitikimuose su kompartijos atstovais, nei galutiniame nuosprendyje prašyti, kad būtų priimti į Tarptautinę revoliucinių rašytojų sąjungą Maskvoje.

       Jau 1929 m. pastebėjęs S. Nėries polinkį į kairę, Boruta ragino Venclovą, kad ją priimtų į Trečią frontą. Boruta pats Nėrį kvietė prisidėti ir ją drąsino, kada ji dar dvejojo. Tačiau jis neprisidėjo nei prie jos pareiškimo rašymo, nei prie jos eilėraščių taisymo; tą, atrodo, atliko Venclova, Raila ir Drazdauskas; Boruta buvo net priešingas Korsako kategoriškam reikalavimui, kad Nėris, įstodama į Trečią frontą, padarytų viešą pareiškimą.
Kada Nėris gavo iš redkolektyvo pirmą pareiškimo projektą, kur neva ji pati pasmerkia savo pirmykštę poeziją, pasižada „visai ir niekad“ nerašyti elegiškų ir egoistinių eilėraščių, ji išsigandusi aimanavo: „. . . jeigu Boruta čia būtų, tai būtinai su manim sutiktų ir pats pasiūlytų keisti arba jokio pareiškimo nedėti“.(38) Pareiškimas vėliau buvo perrašytas redkolektyvui ir Nėriai einant į kompromisus.


       V

 

       Trečio fronto nuėjimas ne Borutos, o Korsako ir taip pat Drazdausko norima linkme kelia klausimą: ar tai vyko be pašalinės įtakos? Gal prie to prisidėjo ir Lietuvos komunistų partija? Šis klausimas nuodugniau nenagrinėtas, su Trečiu frontu susieti partijos dokumentai neskelbiami.
       Iš atsitiktinių pasisakymų ir užuominų matyti, kad kompartija kreipė nemažą dėmesį į trečiafrontininkus ir bandė su jais palaikyti ryšius. Tada komunistų pogrindyje dirbęs teisės studentas Juozas Bulavas susitikinėdavęs su kai kuriais trečiafrontininkais, rinkęs žinias ir siuntęs Z. Angariečio redaguojamam Balsui. Tarp trečiafrontininkų sukinėjęsis studentas Juozas Grybauskas, kuris palaikęs ryšius su tuo pačiu pogrindžiu. Pagal A. Venclovą, Grybauskas, būdamas Maskvoje 1931 m., susitikęs su V. Kapsuku, kaip Trečio fronto atstovas. Iš trečiafrontininkų, kaip jau minėta, komunistų pogrindyje dirbo Drazdauskas. Galimas daiktas, kad tam tikrus uždavinius atliko ir Pranas Morkūnas, nes 1931 m., veikdamas sporto organizacijoje „Viltis“, vykdė komunistų pogrindžio direktyvas.

       Elijas Bilevičius, tada veikęs pogrindyje Kaune ir buvęs LKP CK Sekretoriato narys, prisimena, kad vienas tuometinių CK sekretorių Kazys Preikšas palaikęs ryšius su Trečiu frontu. Kartą Preikšas jam pasakęs: „Gavau ,Trečio fronto' skiltis, dar šiandien turiu jas perskaityti ir rytoj atiduoti“.(29) Iš citatos atrodo, kad kas nors iš trečiafrontininkų duodavo Preikšui dar nesulaužyto žurnalo skiltis.

       Po Trečio fronto uždarymo 1932 m. rudenį Kultūroje (Nr. 11). Korsakas aiškino, kad trečiafrontininkai pasuko į Maskvą, nes jų nerėmusi lietuvių „darbininkiškoji visuomenė“: „Neradus atramos taško viduj (Lietuvoje – B.V.), arba tikriau – praradus tą atramos tašką, dalis labiausiai kairėn palinkusių progresistų tolimesniam savo veikimui bazės ėmė ieškoti iš šalies einančiuose veiksniuose“.(40) Trečiafrontininkų veiklą „staiga buvo panorėta pagrįsti iš šalies pateiktom labai radikaliom instrukcijom ir tezėm (Mano pabraukta – B.V.). Jau toji viena tendencija progresyvųjį literatūros sąjūdį ,suemigrantinti' iš pagrindų nulėmė to sąjūdžio tolimesnį bergždumą ir net jo žlugimą“.(41)

 

Iš to seka išvada, kad iš tikrųjų žurnalą pribaigė ne valdžios cenzūra, o pateiktosios „sausos tezės ir instrukcijos“, kurios, anot Korsako, „reiškia ne ką nors daugiau kaip kartuvių virvė, kuria galima uždusinti ir stipriausius plaučius“.(42)

       Atrodo, kad žurnalą sužlugdžiusios direktyvos atėjo iš pogrindyje veikiančios, Maskvos kontroliuojamos, kompartijos. Kokios buvo tos tezės ir instrukcijos – nėra duomenų. Kas buvo tas asmuo ar asmenys, kurie užmovė tą „kartuvių virvę“ žurnalui? Iš esančių duomenų susidaro įspūdis, kad nei Grybauskas, nei Bulavas nedavinėjo trečiafrontininkams Maskvos direktyvų; jie rinkę pogrindžiui žinias. Venclova laiške Borutai dar 1939 m. minėjęs, kad Trečio fronto „žlugimą pagreitinusi ir V. Drazdausko veikla“.(43) Iki šiol apie Drazdausko, kaip pogrindžio ryšininko Trečiam frontui, veiklą tylima. Neaiškus ir Korsako vaidmuo tų „tezių ir instrukcijų“ gavimo ir įgyvendinimo eigoje.

       Kodėl visi trečiafrontininkai, išskyrus Borutą, taip lengvai pakluso tom „tezėm ir instrukcijom“? Kol kas tai yra neišspręsta mįslė. Dauguma trečiafrontininkų buvo pasaulėžiūrinio brendimo amžiuje – jauni, energingi, trokštą garbės, nuotykių, neturį gilesnės gyvenimo patirties, ir tai galėjo būti viena priežasčių, kad jie lengvai ir naiviai priėmė kairiųjų teiginius ir jų skambias teorijas.

       Norėdami atkreipti vyresniųjų dėmesį ir iškilti į vadovaujančiųjų eiles, pradėjo darbą bravadiškai ir, pasakytume, gana žaismingai. Neturėjo nei aiškios programos, nei jungiamų ir tvirtesnių pagrindų. Berno kulto propagavimas šokiravo ramius, sočius ir gyvenimu patenkintus miesčionis. Pradžioje to trečiafrontininkams užteko, ir tai jungė juos į vieną grupę. Tačiau vargu, ar kuris trečiafrontininkas, išskyrus Borutą, tikėjo, kad lietuviškas bernas ant savo pečių atneš naują kultūrą. Trečiafrontininkai mėgo miesto aplinką, kai kurie linko į boheminį gyvenimą, domėjosi europietiškomis madomis ir pan. Jie tik ką atėjo iš kaimo ir, be abejo, nebenorėjo į jį grįžti. Borutos kūryboje bernas tebuvo vienas jo poetinių įvaizdžių, o ne aiškiai suformuluota teorija. Be to, Boruta neišspausdino Trečiame fronte nei vieno straipsnelio apie savo berną, o tuo tarpu Korsakas kiekviename žurnalo numeryje marksistų dialektiškai suformuluotomis tezėmis sklaidė bet kokius trečiafrontininkų dvejojimus ir rodė kelią, vedantį į „kovojančio proletaro“ pozicijas.

       Trečiafrontininkai turbūt nepramatė, kad ėjimas su revoliuciniais ir net proletariniais rašytojais nuves į Maskvą. Tuo metu Europoje ir JAV-se nemaža dalis rašytojų laikė save „progresyviais“ arba net simpatizavo komunistams. Žygiavimas su Dreizeriu, Dos Pasu, Sinkleriu, Zveigu, Rolanu, Gorkiu reiškė progresą, o su Maironiu, Krėve, Vaižgantu, Sruoga, Putinu, Binkiu – merdėjimą, dekadansą. Jie buvo tiek susižavėję proletarinės literatūros idėja, kad leidosi į derybas su iš Maskvos atsiųstu A. Gudaičiu-Guzevičium. Pirmas iš marksistinio svaigulio atsipeikėjo Raila ir prisijungė prie tautininkų. Korsakas apsivylė tiek trečiafrontininkais, tiek kompartijos linija, bet pasiliko kairus.


       VI 


       Pasirodžius penktam Trečio fronto numeriui nebuvo Lietuvoje laikraščio, kuris nekritikuotų trečiafrontininkų. Net socialdemokratai ir liaudininkai, pradžioje juos palankiau sutikę, dabar be gailesčio šaižė. Ko nors panašaus trečiafrontininkai ir tikėjosi, bet tik ne tokio kategoriško ir visuotinio pasmerkimo. Tačiau didžiausiam jų nusivylimui Priekalas, faktinai redaguojamas V. Kapsuko, ir Balsas, redaguojamas Z. Angariečio, atsiliepė eile grubių straipsnių, kuriuose buvo daug asmeniškų įžeidinėjimų ir tiesiog koliojimų. Įžvalgiai Korsakas pastebėjo, kad pas trečiafrontininkus

 

atsiradęs nesvyruojąs įsitikimas rasti ten (Maskvoje – B.V.) patikimą pagrindą bei prieglaudą buvo skaudžiai sugriautas, apviltas ir net išjuoktas. Kaip tik tie, iš kurių tūli tikėjosi solidarumo, arba bent simpatijų, – kaip tik tie labiausiai ir ėmė pulti. Ponų K. Puidos ir J. A. Herbačiausko neapykantos žodžiai tiesiog nublanksta, palyginti su tuo puolimu, kurį pradėjo varyti ir tebevaro V. Kapsukas, Žalionis ir bendrija prieš progresyvųjį mūsų literatūros sąjūdį specialiai to sąjūdžio iššauktame SSSR-e leidžiamame žurnale „Priekalas“.(44)


       Sukritikuodamas Trečio fronto penktąjį numerį V. Kapsukas neužtrenkė visiškai durų:

 

       Kas ištikrųjų nori eiti kovojančio proletariato keliu, turi ne tik nutraukti bent kokius rišius su fašistais ir su „Tr. frontu“, „Kultūra“ ir visais socialfašistiniais ir fašistiniais žurnalais ir laikraščiais, bet taippat turi stot su jais į kuogriežčiausią kovą, iškritikuot visą pardavikišką jų darbą ir veidmainiavimą. Trečiafrontininkų „kairioji“ frazė ira daug pavojingesnė, negu „Kultūros“ ir „Socialdemokrato“ dešinieji darbai, nes pirmoji gali suvadžiot ne vieną kairėjantį darbininką, valstietį ir moksleivį.(45)


       Per komunistinį pogrindį Kapsukas stengėsi trečiafrontininkus patraukti į savo pusę. 1931.VIII.31 jis rašė į Kauną, kad „iš tų, kurie artinasi, reikėtų mėgint sudaryt pakeleivių ratelį“.(46) Tam Kapsukas pasiuntė į Kauną A. Gudaitį-Guzevičių. Prieš išvykdamas iš Maskvos, Guzevičius dėl Trečio fronto reikalų tarėsi su tada ten viešėjusiu R. Mizara ir Bruno Jasienskiu, Tarptautinės revoliucinių rašytojų sąjungos pirmininku ir žurnalo Pasaulinės revoliucijos literatūra redaktoriumi. Guzevičius atvyko į Kauną 1931.XI.10. Sekančią dieną karo cenzūra pranešė Venclovai, kad sulaiko Trečio fronto 6-7 numerį ir toliau žurnalo nebeleis spausdinti. Lapkričio 17 d. Guzevičius dalyvavo LKP CK Sekretoriato posėdyje, kuriame, galima spėti, buvo konkrečiai aptartas trečiafrontininkų reikalas. K. Preikšas suvedė Guzevičių su Bulavu, o šis – Guzevičių su Raila. Guzevičius painformavęs Railą, kad yra galimybė gauti paramos iš revoliucinių rašytojų sąjungos ir iš JAV Vilnies bei Laisvės. Po to Guzevičius susitikęs pas Venclovą su Raila, Nėrimi, Šimkum ir, atrodo, Morkūnu. Tokiuose keturiuose ar penkiuose susitikimuose trečiafrontininkai išlieję visą savo kartėlį, susitelkusį dėl Kapsuko bei Angariečio kritikos. Tačiau trečiafrontininkai neturėjo didelio pasirinkimo: arba su Maskva, arba pasiliktų vienų vieni. Jiems pavykę išsiderėti, kad Maskva netraktuos trečiafrontininkų kaip „pakeleivių“ rašytojų, o priims į Tarptautinę revoliucinių rašytojų sąjungą. Jie galės dalyvauti komunistinėje spaudoje Rusijoje, o Vilnis ir Laisvė trečiafrontininkams mokės 20 centų už spausdintą eilutę šiuose laikraščiuose.(47)
Kaip matyti iš komentarų, spausdintų Balse, po to Guzevičius pranešė į Maskvą, kad dalis trečiafrontininkų jau įstojo į Tarptautinę revoliucinių rašytojų sąjungą, atsižadėjo dalyvauti „buržuazinėje“ spaudoje ir „pradeda dalyvauti mūsų spaudoj“. Taip pat paminėjo, kad tarp trečiafrontininkų, esą, „vos vienas-du partiniai“, bet ir kiti pasiryžę revoliuciniam darbui. (48)

 

Pogrindžio vadovybė Kaune atsiuntė pas trečiafrontininkus savo patikėtinį, (49) kuris rusiškai surašė trečiafrontininkų nusiskundimus ir pageidavimus. Tas kompartijos pareigūnas pažadėjęs persiųsti tą medžiagą „kam reikia“.

       Kol tas raštas pasiekė V. Kapsuką ir B. Jasienskį, padėtis Maskvoje buvo iš esmės pasikeitusi, visai kitokia negu prieš išvykstant iš Maksvos Preikšui ir Guzevičiui. Tuo metu jau pasirodė spaudoje partijos aukštųjų pareigūnų kritika RAPP'o ir paties jo vadovo L. Averbacho adresu. Atrodo, kad nei Preikšas, nei Guzevičius apie tai nieko nežinojo. Prisilaikydama naujos linijos, Tarptautinė revoliucinių rašytojų sąjunga trečiafrontininkų prašymą priimti į sąjungą atmetė. Kapsukas taip pat atmetė viską, ką Guzevičius pažadėjo trečiafrontininkams. Guzevičius gavo kompartijos papeikimą, nes, anot Z. Angariečio, „tas draugas į trečiafrontininkus žiūrėjo ne partinėmis akimis“. (50) Netrukus L. Averbacho vadovaujamą organizaciją – RAPP'ą uždarė, o patį Averbachą ištrėmė į provinciją. Lenką B. Jasienskį atleido iš sąjungos žurnalo redaktoriaus pareigų, o jo vieton paskyrė rusą. 

 

       Trečiafrontininkai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje: žurnalas uždarytas, Lietuvoje visi kritikuoja ir štai Maskva tarė kietą: niet. Porą kartų jie „Pale Ale“ restorane tarėsi kas toliau daryti. Drazdauskas siūlęs pereiti į pogrindį ir dalyvauti komunistinėje spaudoje. Jam pritarę Cvirka ir Nėris. Venclova siūlęs, kad „vis dėlto turime dalyvauti viešoje padoresnioje spaudoje, nes kitaip negalėsime augti kaip rašytojai“. (51) Jį palaikę Korsakas ir Šimkus. Kartą pasitarime dalyvavęs ir Boruta. Jis apgailestavęs, kad trečiafrontininkai jo nepaklausė ir sužlugdė sąjūdį. Anot Venclovos, Boruta „išgėrė daugiau už kitus, pradėjo verkti“. (52)

       Paskutinis trečiafrontininkų viešas pasirodymas įvyko 1932 m. pradžioje. Lietuvių rašytojų draugijos steigiamajame susirinkime didžiojoje universiteto salėje Raila, paprašęs žodžio, perskaitė jau iš anksto trečiafrontininkų suredaguotą pareiškimą, kad jiems nepakeliui su „buržuaziniais“ rašytojais. Ir visi, kaip kad jau buvo susitarę, išžygiavo iš salės. Tik Boruta pasiliko susirinkime. Taip baigėsi Trečio fronto susirėmimas su pirmaisiais dviem lietuvių rašytojų frontais.

       Drazdauskas, Cvirka ir Nėris bandė bendradarbiauti Kapsuko Priekale. Berods, trys Drazdausko dalykėliai ten buvo išspausdinti. Tačiau jis netrukus buvo apkaltintas, kaip L. Averbacho šalininkas, trockizmu, ir komunistai pas save jo daugiau nebeįsileido.

       Cvirkos bandymas tapti proletariniu rašytoju baigėsi skandalu. Nuplagijavęs Berkovičiaus apysaką, J. K. Pavilionio slapyvardžiu jis išspausdino tautininkų oficioze Lietuvos aidas, o keletą „revoliucinių“ eilėraščių, prisidengęs P. Sarapino slapyvardžiu, per pogrindininkus pasiuntė Priekalui. Tai užrūstino Z. Angarietį ir jis paskelbė Balse Cvirkos slapyvardžius. Be to, išvadino jį „bohemiška prostitute“, nes, esą, Cvirka parsidavęs fašistams, t.y. tautininkams, savo eilėraščiais norįs sukompromituoti komunistus. Eilėraštis „Mašina“ esąs „politinė provokacija“, nes jame Cvirka komunistus pristatąs kraujo ištroškusiais sadistais. Cvirka laiške Angariečiui (1933.I.9) apgailestavo savo klaidas ir prašė nuodėmių atleidimo: „Dar kartą atsiprašau MORP (Tarptautinės revoliucinių rašytojų sąjungos – B.V.) lietuvių sekcijos draugus, griežčiausiai pakartotinai pasmerkiu savo klaidas, kurias ne tuščiom frazėm, bet vertingu darbu stengsiuos išlyginti. Prašau neatstumti manęs, priimti pagalbos prašančią ranką“. (53) Komunistai Cvirka toliau nepasitikėjo, finansiškai nerėmė ir pakartotinai Balse jį koliojo.

       Priekalas išspausdino vieną Nėries eilėraštį, o kitą („Europa“), kur buvo aprašyta, kad „buržuazinė Europa“ žus elektros kėdėj ar pragaro mašinai sprogstant, Z. Angarietis iškoneveikė Balse.

       1932 m. pabaigoje Korsakas atvirai ir piktai aptarė esančią padėtį. Esą, „nemaloni pareiga sakyti pamokslus, o juo labiau laidotuvių pamokslus, tačiau pradėjus reikia eiti savo pareigas ligi galo – ne tik gimstant, bet ir laidojant“. (54)

 

Dabar trečiafrontininkai esą visiškai dezorganizuoti, nusivylę ir net puolę į apatiją. Kai kurie iš jų prarado bet kokį principingumą ir metasi „rašyti kur papuola ir kas papuola, parduoti savo žodį už pinigą, iškreipti savo mintį ir save“. (55) Ir nelauktai Korsakas pažangumo ir principingumo pavyzdžiu trečiafrontininkams nurodo ne Marksą, ne Plechanovą ir ne Staliną, o Kazį Borutą, t.y. buvusį savo oponentą, prieš metus paties Korsako kaltintą ideologiniu atsilikimu. Boruta laiku atsiribojo nuo Trečio fronto ir, svarbiausia, po to nepasimetė, laikraščiams neparsidavinėjo; jis suorganizavo naują jaunų literatų grupę: Jakubėną, Montvilą, Baltušį, Lukauskaitę (dabartinę disidentę Poškienę) ir išleido 1932 m. kairiųjų almanachą Darbas.

       Tame pačiame straipsnyje Korsakas duoda atkirtį Kapsukui, Angariečiui, Pranskui ir kt.:


Patys nepajėgdami duoti nė trupučio tikrai kūrybinės literatūros, o apsibrėždami vien nevykusių šūkių bei tezių rimavimu ir manydamies tuo sąžiningai įvykdą „literatūros partiškumo“ dėsnį, šie žmonės griebėsi visokių priemonių, pradedant naiviausia nenuovoka bei demagogija ir baigiant sąmoningai išgalvotais šmeižtais, norėdami kaip nors diskredituoti aklai jų piršto nesilaikančią mūsų progresyviąją literatūrą. (56)


       Anot Korsako, komunistai mylėję trečiafrontininkus „žiurkių meile“. Pavyzdį paima iš F. Panferovo rašinio. Panferovas rašąs, kad „reikia tik paimti dviem pirštais žiurkutį, truputį palaikyti ir vėl padėti jį atgal į gūžtą, tada motina žiurkė, norėdama išnaikinti svetimą kvapą, tuoj pradeda meiliai ir stropiai laižyti prisilietimo vietas ir laižo tol, kol pralaižo žiurkučiui odą, paskui prisilaižo ligi kaulų ir, matydama tokią bėdą, motiniškos meilės įkarštyje, visiškai užgraužia žiurkutį“ (57)


       Tokia žiurkiška meile „Priekalas“ ėmęs

 

valyti mūsų progresyviąją literatūrą nuo socialfašizmo, kapitalizmo ir kitokios rūšies ,neproletariško kvapo'. Ir kai taip bevalydamas, tą literatūrą visai užgraužia, jis patenkintai šypsosi, nes manosi įrodęs teisingumą savo žemažiūriškų teigimų, jog jokios progresyvios literatūros, išskyrus jo paties puslapių apgailėtiną menkystę, nė nėra. Reikia tik stebėtis, kad mūsų progresyviojoj literatūroj atsirado žmonių, kurie tam tikrą laikotarpį buvo sutikę būti žiurkučiais. Ir dar liūdniau, kad dalį jų ,Priekalo' žiurkės jau spėjo užgriaužti. (58)


       Savuosius atmetęs, o svetimų dievų suvedžiotas ir iškoneveiktas, jaunatviškai kūrybingas Trečias frontas baigė savo dienas. Venclova, užbaigęs universitetą, dirbo gimnazijos mokytoju ir reiškėsi beletristikoje. Boruta, atsėdėjęs daugiau kaip du metus kalėjime už 1927-29 metų revoliucinę veiklą, pasišventė vien tik meninei kūrybai. Korsakas lankė universitetą laisvu klausytoju, redagavo Kultūrą ir pasižymėjo kaip vienas žymiausių nepriklausomojo laikotarpio mūsų literatūros kritikų. Raila, užbaigęs literatūros studijas, dar studijavo muziką ir dainavimą ir dirbo žurnalistu. Cvirka kurį laiką gyveno Paryžiuje, o, grįžęs į Lietuvą, atsidėjo vien literatūrai ir tapo vienu stipriausių mūsų prozos meistrų. Nėris, globojama kun. M. Vaitkaus, V. Mykolaičio-Putino ir kt., porą metų dirbo kaip vertėja, vėliau mokytojavo ir sukūrė savo brandžiausią poeziją. Šimkus netrukus perėjo dirbti į valstiečių liaudininkų laikraščio Lietuvos žinių redakciją. Drazdauskas ir Morkūnas buvo nuteisti, berods, po 3 mėnesius kalėjimo, bet ne už Trečią frontą, o už komunistinę veiklą sporto organizacijoje „Viltis“.

       Nei vienas iš trečiafrontininkų nebuvo persekiotas ar nukentėjo už veiklą Trečiame fronte.

       ________________________________
       21 Boruta rašė iš Vienos: „Žadu iš reklamuoti kaimišką berną, sudaryti naujo Adomo ir Ievos mitą, sudaužyti Gelež. vilko, reiškia, miesto šventybės aureolę ir diametraliai atsistoti futurizmo mašinizmui, nes lietuviškas bernas mėgsta ne po traktorium, bet ant traktoriaus joti. Reiškia visą savo teoriją rengiuosi sukrauti ant kaimiško berno pečių, jei jis nepaneš, tada ir mano visa teorija grius. Todėl berną ginkluoju, kiek galėdamas ir rev. skifu ir ,ossana' šaukiančiam mašinom pražydusiai žemei.“ Naujas žodis, 1927, Nr. 10, p. 9.
       22 Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 152.
       23 Literatūra ir kalba, XV. p. 196.
       24 Ibid., p. 185.
       25 Ibid., p. 195.
       26 Ibid., p. 187.
       27 Ibid., p. 197.
       28 Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 152.
       29 Literatūra ir kalba. p. 219.
       30 Ibid., p. 220.
       31 Laiško publikacijoje praleistas tekstas.
       32 Literatūra ir kalba. p. 226.
       33 J. Radžvilas, „Frontui išsisklaidžius“, Kultūra, 1932, Nr. 11.
       34 Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 193. 1930.XI.30 Borutos laiškas Venclovai.
       35 Vytautas Galinis. Naujos kryptys lietuvių literatūroje, p. 390.
       36 Kazys Boruta, Drauge su draugais, p. 233. Matyt, Borutą pasiekė Kaune kursavęs gandas, kad kompartija davė Venclovai 1500 litų. Iki šiol šis klausimas neišaiškintas.
       37 Literatūra ir kalba, XV, p. 236. 

       38 Salomėja Nėris, Raštai, t. 3, p. 453.
       39 Elijas Bilevičius, „Sukrėtimas “, Pergalė, 1972, Nr. 3, p. 138. Jeigu Bilevičiaus prisiminimai tikslūs, tai turėjo būti Trečio fronto 6-7 numerio korektūros. Preikšas atvyko iš Maksvos į Kauną tik 1931 m. rugpjūčio pradžioje, o Trečio fronto 5-tas numeris išėjo dar gegužyje.
       40 J. Radžvilas, „Frontui išsisklaidžius“, Kultūra, 1932, Nr. 11, p. 595.
       41 Ibid.
       42 Ibid.
       43 V. Galinis cituoja iš Venclovos laiško, rašyto Borutai 1939.III.8. Naujos kryptys lietuvių literatūroje, p. 444.
       44 J. Radžvilas, „Frontui išsisklaidžius“, p. 595.
       45 V. Kapsukas, „ ,Trečio fronto' tikrasis veidas“, Priekalas, 1931, Nr. 3-4, p. 97.
       46 D. Šniukas, „V. Kapsukas ir ,Priekalas' “, Pergalė, 1967, Nr. 1, p. 124.
       47 B. Raila neprisimena, kad susitikimuose su Guzevičiumi būtų buvę tartasi dėl sąlygų ir bendrai bendradarbiavimo Laisvėje ir Vilnyje. Galbūt Guzevičius apie tai tarėsi su kitais trečiafrontininkais, Railai nedalyvaujant.
       48 Neišaiškinta, kas buvo tie „vienas-du partiniai“.
       49 Nepavyko nustatyti jo tapatybės. B. Raila prisimena, kad tai buvo lietuvis, „vidutinio ūgio, liesokas, berods blondinas“. 1981.1X.25 laiškas autoriui.
       50 M. B. (Z. Angarietis), „Keisti supratimai“, Balsas, 1932, Nr. 15, p. 291.
       51 Antanas Venclova, Jaunystės atradimas, 1970, p. 260.
       52 Ibid.
       53 Romas Šarmaitis, „Petras Cvirka visuomeninės santvarkos lūžio metu“, Atsiminimai apie Petrą Cvirką, 1969, p. 284-185.
       54 J. Radžvilas, „Frontui išsisklaidžius“, p. 594.
       55 Ibid., p. 596.
       56 Ibid., p. 595.
       57 Ibid., p. 596.
       58 Ibid

 

       „METMENYS“, 1982, Nr. 44.

Absoliuta Andželika Lukaitė 4 Achille Campanile 4 Adolfas Juršėnas 1 Adolfas Mekas 1 Adomas Lastas 5 Agnė Biliūnaitė 9 Agnė Klimavičiūtė 1 Agnė Narušytė 1 Agnė Žagrakalytė 29 Aidas Jurašius 2 Aidas Marčėnas 45 Aistė Ptakauskaitė 9 Aivaras Veiknys 8 Albertas Zalatorius 3 Albert Camus 4 Albinas Bernotas 3 Albinas Žukauskas 3 Aldona Liobytė 1 Aldona Ruseckaitė 4 Aldona Veščiūnaitė 14 Aldous Huxley 15 Aleksandra Fomina 22 Alfas Pakėnas 6 Alfonsas Andriuškevičius 29 Alfonsas Bukontas 2 Alfonsas Gricius 2 Alfonsas Nyka-Niliūnas 22 Alfonsas Šimėnas 1 Alfredas Guščius 22 Algimantas Baltakis 27 Algimantas Julijonas Stankevičius 3 Algimantas Krinčius 9 Algimantas Lyva 11 Algimantas Mackus 12 Algimantas Mikuta 33 Algirdas Landsbergis 23 Algirdas Titus Antanaitis 3 Algirdas Verba 7 Algis Kalėda 1 Alis Balbierius 29 Allen Ginsberg 3 Almantas Samalavičius 2 Alma Riebždaitė 6 Almis Grybauskas 8 Alvydas Surblys 2 Alvydas Valenta 12 Alvydas Šlepikas 25 Andrej Chadanovič 5 Andrius Jakučiūnas 20 Andrius Jevsejevas 1 Andrius Konickis 1 Andrius Pulkauninkas 2 Andrius Sietynas 2 Andrzej Bursa 4 Andrzej Stasiuk 2 Andrė Eivaitė 1 Angelė Jasevičienė 10 Antanas A. Jonynas 28 Antanas Andrijauskas 1 Antanas Gailius 4 Antanas Gustaitis 6 Antanas Jasmantas 4 Antanas Jonynas 1 Antanas Kalanavičius 2 Antanas Masionis 3 Antanas Miškinis 2 Antanas Ramonas 8 Antanas Rimydis 10 Antanas Vaičiulaitis 9 Antanas Venclova 8 Antanas Šimkus 15 Antanas Škėma 9 Arkadij Averčenko 6 Arkadij Strugackij 2 Arnas Ališauskas 11 Arnas Dubra 1 Artūras Gelusevičius 5 Artūras Imbrasas 4 Artūras Tereškinas 7 Artūras Valionis 13 Arvydas Genys 2 Arvydas Sabonis 1 Arūnas Spraunius 23 Arūnas Sverdiolas 1 Asta Plechavičiūtė 11 Audinga Tikuišienė 1 Audronė Barūnaitė Welleke 1 Audronė Urbonaitė 1 Audronė Žukauskaitė 2 Augustinas Raginis 11 Aurelija Mykolaitytė 1 Aurimas Lukoševičius 1 Auris Radzevičius-Radzius 2 Austėja Čepauskaitė 1 Austė Pečiūraitė 1 Aušra Kaziliūnaitė 24 Balys Auginas 4 Balys Sruoga 19 Belcampo 4 Benediktas Januševičius 39 Bernardas Brazdžionis 3 Birutė Jonuškaitė 28 Birutė Marcinkevičiūtė-Mar 2 Birutė Pūkelevičiūtė 19 Bogdan Chorążuk 2 Boris Strugackij 2 Brigita Speičytė 17 Bronius Radzevičius 8 Bronius Vaškelis 5 Castor&Pollux 74 Catherine Tice 1 Charles Baudelaire 5 Charles Bukowski 18 Charles Simic 6 Christoph Zürcher 4 Crying Girl 1 Dainius Dirgėla 5 Dainius Gintalas 21 Dainius Razauskas 5 Dainius Sobeckis 6 Daiva Ausėnaitė 2 Daiva Molytė-Lukauskienė 4 Daiva Čepauskaitė 13 Dalia Bielskytė 6 Dalia Jakaitė 7 Dalia Jazukevičiūtė 17 Dalia Kuizinienė 8 Dalia Satkauskytė 8 Dalia Striogaitė 11 Danguolė Sadūnaitė 9 Daniela Strigl 1 Danielius Mušinskas 47 Daniil Charms 10 Danutė Labanauskienė 1 Danutė Paulauskaitė 4 Darius Pocevičius 33 Darius Šimonis 9 Deimantė Daugintytė 1 Dino Buzzati 3 Dmytro Lazutkinas 2 Donaldas Apanavičius 2 Donaldas Kajokas 35 Donald Barthelme 4 Donata Mitaitė 25 Donatas Paulauskas 3 Donatas Petrošius 33 Dovilė Zelčiūtė 31 Dovilė Švilpienė 4 Edas Austworkas 4 Edita Nazaraitė 8 Edmondas Kelmickas 4 Edmundas Janušaitis 3 Edmundas Kazlauskas 1 Edmundas Steponaitis 6 Eduardas Cinzas 9 Eduardas Mieželaitis 6 Eduard Limonov 1 Edvardas Čiuldė 4 Egidijus Darulis 2 Eglė Bazaraitė 1 Eglė Juodvalkė 7 Eglė Sakalauskaitė 11 Elena Baliutytė 11 Elena Baltutytė 1 Elena Bukelienė 18 Elena Darbutaitė 1 Elena Karnauskaitė 6 Elena Mezginaitė 7 Elena Žukauskaitė 4 Elina Naujokaitienė 3 Elona Varnauskienė 1 Elvina Baužaitė 1 Elžbieta Banytė 16 Enrika Striogaitė 4 Erika Drungytė 20 Ernestas Noreika 8 Ernesto Che Guevara 5 Eugenija Vaitkevičiūtė 20 Eugenija Valienė 3 Eugenijus Ališanka 40 Evelina Bondar 2 Faustas Kirša 6 Fethullah Gülen 1 Gabriela Eleonora Mol-Basanavičienė 1 Gabrielė Klimaitė 16 Gabrielė Labanauskaitė 13 Gasparas Aleksa 28 Gediminas Cibulskis 1 Gediminas Kajėnas 16 Gediminas Pilaitis 2 Gediminas Pulokas 5 Genovaitė Bončkutė-Petronienė 1 George Orwell 6 Georges Bataille 2 Giedra Radvilavičiūtė 3 Giedrius Viliūnas 5 Giedrė Kazlauskaitė 44 Giedrė Šabasevičiūtė 1 Ginta Gaivenytė 3 Gintaras Beresnevičius 57 Gintaras Bleizgys 32 Gintaras Grajauskas 19 Gintaras Gutauskas 1 Gintaras Patackas 38 Gintaras Radvila 3 Gintarė Bernotienė 7 Gintarė Remeikytė 2 Gintautas Dabrišius 9 Gintautas Mažeikis 1 Ginta Čingaitė 5 Gitana Gugevičiūtė 3 Goda Volbikaitė 2 Gražina Cieškaitė 15 Gražvydas Kirvaitis 3 Grigorijus Kanovičius 8 Grigorij Čchartišvili 5 Guillaume Apollinaire 2 Guoda Azguridienė 1 Gytis Norvilas 24 Gytis Rimonis 2 Gábor Csordás 1 Hakim Bey 2 Hans Arp 5 Hans Carl Artmann 5 Henrikas Algis Čigriejus 19 Henrikas Nagys 15 Henrikas Radauskas 14 Henrikas Stukas 1 Henrykas Sienkiewiczius 1 Henry Miller 2 Herkus Kunčius 29 Hugo Ball 4 Hunter S. Thompson 3 Ieva Gudmonaitė 8 Ignas Kazakevičius 1 Ignas Narbutas 1 Ignas Šeinius 7 Ilona Gražytė-Maziliauskienė 1 Ilse Aichinger 5 Ilzė Butkutė 4 Indrė Meškėnaitė 3 Indrė Valantinaitė 11 Ineza Juzefa Janonė 5 Ingmar Villqist 3 Ingrida Korsakaitė 2 Irena Bitinaitė 2 Irena Potašenko 4 Irena Slavinskaitė 2 Irvin D. Yalom 1 Irvine Welsh 2 Italo Calvino 6 Ivan Vyrypajev 3 J. G. Ballard 3 Jadvyga Bajarūnienė 1 Jan Brzechwa 2 Janina Žėkaitė 3 Janusz Anderman 6 Jaroslavas Melnikas 25 Jaunius Čemolonskas 4 Jeanette Winterson 4 Jehuda Amichaj 2 Jerzy Pilch 2 Jevgenij Zamiatin 3 Johanas Volfgangas fon Gėtė 1 Johan Borgen 3 Johannes Bobrowski 3 John Fante 9 John Lennon 1 Jolanta Malerytė 4 Jolanta Paulauskaitė 1 Jolanta Tumasaitė 1 Jolita Skablauskaitė 23 Jonas Aistis 1 Jonas Dovydėnas 1 Jonas Jackevičius 12 Jonas Kalinauskas 7 Jonas Lankutis 7 Jonas Mačiukevičius 8 Jonas Mekas 24 Jonas Mikelinskas 16 Jonas Papartis 1 Jonas Radžvilas 3 Jonas Strielkūnas 24 Jonas Thente 1 Jonas Vaiškūnas 2 Jonas Zdanys 8 Jonas Šimkus 8 Jorge Luis Borges 17 Josef Winkler 3 José Saramago 7 Jovita Jankauskienė 1 Juan Bonilla 2 Juan Rulfo 3 Judita Polovinkina 1 Judita Vaičiūnaitė 27 Julijonas Lindė-Dobilas 3 Julius Janonis 3 Julius Kaupas 12 Julius Keleras 29 Julius Žėkas 2 Juozapas Albinas Herbačiauskas 8 Juozas Aputis 40 Juozas Baltušis 7 Juozas Brazaitis 7 Juozas Erlickas 17 Juozas Glinskis 10 Juozas Grušas 7 Juozas Kralikauskas 5 Juozas Kėkštas 6 Juozas Mečkauskas-Meškela 1 Juozas Tysliava 8 Juozas Šikšnelis 9 Juozas Žlabys-Žengė 8 Jurga Ivanauskaitė 26 Jurga Katkuvienė 2 Jurga Lūžaitė 2 Jurga Petronytė 2 Jurga Tumasonytė 7 Jurgis Baltrušaitis 6 Jurgis Gimberis 13 Jurgis Janavičius 1 Jurgis Jankus 10 Jurgis Kunčinas 44 Jurgis Mačiūnas 1 Jurgis Savickis 5 Jurgita Butkytė 7 Jurgita Jėrinaitė 1 Jurgita Ludavičienė 1 Jurgita Mikutytė 2 Justinas Bočiarovas 5 Jūratė Baranova 26 Jūratė Sprindytė 52 Karolis Baublys 23 Karolis Gerikas 1 Karolis Klimas 4 Kasparas Pocius 3 Kazimieras Barėnas 17 Kazys Almenas 6 Kazys Binkis 27 Kazys Boruta 43 Kazys Bradūnas 11 Kazys Jakubėnas 5 Kazys Jonušas 3 Kazys Puida 6 Kazys Saja 25 Kerry Shawn Keys 7 Kleopas Jurgelionis 8 Kornelijus Platelis 27 Kostas Ostrauskas 27 Kristina Sabaliauskaitė 9 Kristina Tamulevičiūtė 2 Kurt Vonnegut 12 Kęstutis Keblys 4 Kęstutis Nastopka 9 Kęstutis Navakas 53 Kęstutis Rastenis 3 Kęstutis Raškauskas 2 Laima Kreivytė 1 Laimantas Jonušys 39 Laimutė Adomavičienė 4 Laura Auksutytė 3 Laura Liubinavičiūtė 10 Laura Sintija Černiauskaitė 48 Laurynas Katkus 7 Laurynas Rimševičius 2 Lena Eltang 3 Leokadija Sušinskaitė 1 Leonardas Gutauskas 35 Leonard Cohen 1 Leonas Gudaitis 4 Leonas Lėtas 3 Leonas Miškinas 3 Leonas Peleckis-Kaktavičius 22 Leonas Skabeika 7 Leonas Švedas 5 Leonidas Donskis 5 Lev Rubinštein 3 Lidija Šimkutė 25 Lina Buividavičiūtė 1 Linas Jegelevičius 1 Linas Kanaras 1 Linas Kranauskas 5 Lina Spurgevičiūtė 1 Liudas Giraitis 2 Liudas Gustainis 8 Liudas Statkevičius 2 Liudvikas Jakimavičius 31 Liutauras Degėsys 9 Liutauras Leščinskas 2 Livija Mačaitytė 1 Liūnė Sutema 9 lona Bučinskytė 1 Loreta Jakonytė 14 Loreta Mačianskaitė 1 Lukas Devita 1 Lukas Miknevičius 11 Manfredas Žvirgždas 7 Mantas Areima 1 Mantas Gimžauskas-Šamanas 18 Manuel Rivas 2 Marcelijus Martinaitis 38 Margot Dijkgraaf 1 Marguerite Yourcenar 3 Marija Macijauskienė 8 Marijana Kijanovska 1 Marija Stankus-Saulaitė 11 Marijus Šidlauskas 10 Mari Poisson 18 Marius Burokas 57 Marius Ivaškevičius 7 Marius Katiliškis 13 Marius Macevičius 4 Marius Plečkaitis 5 Mariusz Cieślik 4 Markas Zingeris 3 Mark Boog 2 Marta Wyka 2 Martin Amis 2 Matt McGuire 1 Michael Augustin 4 Michael Katz Krefeld 2 Milda Kniežaitė 3 Mindaugas Jonas Urbonas 1 Mindaugas Kiaupas 1 Mindaugas Kvietkauskas 18 Mindaugas Nastaravičius 8 Mindaugas Peleckis 11 Mindaugas Valiukas 18 Mindaugas Švėgžda 3 Mirga Girniuvienė 1 Monika Kutkaitytė 13 Monika Šlančauskaitė 3 Motiejus Gustaitis 6 Mykolas Karčiauskas 8 Mykolas Sluckis 5 Narlan Martos Teixeira 1 Narlan Matos Teixeira 1 Nerijus Brazauskas 9 Nerijus Cibulskas 11 Nerijus Laurinavičius 3 Neringa Abrutytė 15 Neringa Klišienė 1 Neringa Mikalauskienė 18 Nicolas Born 2 Nida Gaidauskienė 14 Nida Matiukaitė 1 Nijolė Miliauskaitė 14 Nijolė Simona Pukinskaitė 2 Nijolė Storyk 1 Noam Chomsky 1 Ona Ališytė-Šulaitienė 2 Ona Mikailaitė 3 Onutė Bradūnienė 1 Onė Baliukonė 16 Orbita 4 Paul Celan 4 Paulina Žemgulytė 6 Paulius Norvila 10 Paulius Širvys 4 Pedro Lenz 4 Peter Bichsel 2 Petras Babickas 6 Petras Bražėnas 7 Petras Cvirka 8 Petras Dirgėla 16 Petras ir Povilas Dirgėlos 5 Petras Kubilevičius-Kubilius 2 Petras P. Gintalas 5 Petras Rakštikas 5 Petras Tarulis 14 Philip Roth 3 Povilas Šarmavičius 3 Pranas Morkūnas 4 Pranas Naujokaitis 2 Pranas Visvydas 14 Predrag Matvejević 2 Pulgis Andriušis 18 Raimondas Dambrauskas 1 Raimondas Jonutis 2 Ramunė Brundzaitė 7 Ramutė Dragenytė 34 Ramūnas Gerbutavičius 10 Ramūnas Jaras 17 Ramūnas Kasparavičius 26 Ramūnas Čičelis 11 Rasa Aškinytė 1 Rasa Drazdauskienė 2 Rasa Norvaišaitė 1 Rasa Petkevičienė 1 Regimantas Tamošaitis 86 Regina Varanavičiūtė 1 Renata Radavičiūtė 2 Renata Šerelytė 85 Richard Brautigan 9 Rima Juškūnė 1 Rimantas Kmita 32 Rimantas Černiauskas 11 Rimantas Šalna 1 Rima Pociūtė 6 Rimas Burokas 15 Rimas Užgiris 3 Rimas Vėžys 4 Rimvydas Stankevičius 31 Rimvydas Šilbajoris 32 Rita Kasparavičiūtė 1 Rita Tūtlytė 9 Ričardas Gavelis 19 Ričardas Šileika 21 Robertas Kundrotas 8 Roberto Bolano 3 Rolandas Mosėnas 2 Rolandas Rastauskas 22 Romas Daugirdas 33 Romualdas Granauskas 15 Romualdas Kisielius 1 Romualdas Rakauskas 1 Ryszard Kapuściński 3 Rūta Brokert 2 Salman Rushdie 2 Salomėja Nėris 9 Salys Šemerys 12 Samuel Beckett 29 Sandra Avižienytė 1 Sara Poisson 25 Sargis Atsargiai 1 Saulius Keturakis 1 Saulius Kubilius 2 Saulius Repečka 1 Saulius Rimkus 5 Saulius Tomas Kondrotas 10 Saulius Šaltenis 12 Saulė Pinkevičienė 4 Serhij Žadan 6 Sharan Newman 1 Sigitas Birgelis 13 Sigitas Geda 50 Sigitas Parulskis 31 Sigitas Poškus 7 Simona Talutytė 2 Simon Carmiggelt 8 Skaidrius Kandratavičius 11 Skirmantė Černiauskaitė 1 Slavoj Žižek 1 Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė 7 Sonata Paliulytė 9 Sondra Simanaitienė 5 Stan Barstow 2 Stanislava Nikolova-Čiurinskienė 2 Stanislovas Abromavičius 4 Stanisław Lem 4 Stasys Anglickis 3 Stasys Jonauskas 13 Stasys Santvaras 8 Stasys Stacevičius 16 Tadas Vidmantas 5 Tadas Žvirinskis 4 Tautvyda Marcinkevičiūtė 19 Tautvydas Nemčinskas 4 Teofilis Tilvytis 16 Thomas Bernhard 5 Thomas Pynchon 1 Titas Alga 4 Toma Gudelytė 2 Tomas Arūnas Rudokas 19 Tomas Kavaliauskas 11 Tomas Norkaitis 4 Tomas S. Butkus-Slombas 9 Tomas Staniulis 14 Tomas Taškauskas 8 Tomas Venclova 45 Tomas Čepaitis 1 Tomas Šinkariukas 18 Ulla Berkewicz 4 Vaidotas Daunys 5 Vainis Aleksa 2 Vaiva Grainytė 7 Vaiva Kuodytė 8 Vaiva Markevičiūtė 1 Vaiva Rykštaitė 1 Valdas Daškevičius 11 Valdas Gedgaudas 11 Valdas Papievis 13 Valdemaras Kukulas 41 Valentinas Sventickas 30 Vanda Zaborskaitė 5 Venancijus Ališas 4 Vidmantė Jasukaitytė 28 Viktoras Rudžianskas 10 Viktorija Daujotytė 114 Viktorija Jonkutė 2 Viktorija Skrupskelytė 11 Viktorija Vosyliūtė 4 Viktorija Šeina 9 Viktor Pelevin 2 Vilis Normanas 6 Vilius Dinstmanas 3 Viljama Sudikienė 1 Vilma Fiokla Kiurė 4 Vincas Mykolaitis-Putinas 19 Vincas Natkevičius 2 Vincas Ramonas 4 Violeta Tauragienė 1 Violeta Šoblinskaitė 22 Virginija Cibarauskė 1 Virginijus Malčius 11 Virginijus Savukynas 1 Vitalija Bogutaitė 7 Vitalija Pilipauskaitė 8 Vitas Areška 13 Vladas Braziūnas 51 Vladas Šimkus 10 Vladas Šlaitas 9 Vladimir Sorokin 4 Vygantas Šiukščius 5 Vytas Dekšnys 15 Vytautas Berenis 4 Vytautas Girdzijauskas 10 Vytautas Janavičius 7 Vytautas Kavolis 4 Vytautas Kirkutis 7 Vytautas Kubilius 63 Vytautas Martinkus 23 Vytautas Mačernis 6 Vytautas Montvila 6 Vytautas P. Bložė 32 Vytautas Rubavičius 37 Vytautas Sirijos Gira 5 Vytautas Skripka 8 Vytautas Stankus 10 Vytautas V. Landsbergis 11 Walter Benjamin 10 Werner Aspenström 2 Wolfgang Borchert 4 Woody Allen 6 Yoko Ono 1 Zigmas Gėlė 6 Šarūnas Monkevičius 1 Švelnus Jungas 1 Žilvinas Andriušis 26 Živilė Bilaišytė 10 Živilė Kavaliauskaitė 1 Žygimantas Kudirka-Mesijus 5 ХХХ Nežinomas rašytojas 1