tekstai.lt

Keturi vėjai Nr.2 Juozas Žengė. Iš poemos ANYKŠČIŲ ŠILELIS


Iš pašaknų išlindo
Geometrija
Ir atsistojo
O kur voratinkliai
Kabojo
Tuojau ir telefono
Ir telegrafo vielos stojos...

O kur tik varnų gūžtos,
Ten radijas beūžta —
Ir skamba radijas visam šile!

Pakilo kelmas
Vienas.
Du.
Keturi
Dešimts
Ir sukasi motorais!

O kur pušis išvirto,
Iš liemenio išėjo plentas,
O iš viršūnės
Miesčiukas kaimas
Susikūrė...

O kur akmuo
Laukinis
Pakilo, sukasi tekiniais
Ir lauką aria traktoriai.

O kur kalnai
Išvirtę,
Tai jauja,
Tai sėjama mašina
Savąsias jėgas bemėgina...

O nuo šakų
Nusviro kvadratai
Ir ratai,
Ir kubai,
Ir rombai...

O kur
Šaltinis —
Praburbo garo katilas.

Ir švilpia,
Ir ūžia,
Ir dirba
Visam šile!

Kai riktels garo katilas:
„Baranauskis!“
„Baranauskis atvažiuoja!“
Ar vyskupas?
O, vyskupas!
Šalin!
Stok!
Kur?
Nelyskite!

O aš kalbu
Liepsnoju
Lieju
Ir šaukiu: —
Visi!
Visi išlyskit!
Anykščių aš šilelis
Cilindrais liemenys pušų
Kvadratais skujų šakos
Ir kubais kankurėžiai!
Ir konusais reljefo špygos!

________________
Kalba ir rašyba autentiška
Keturi vėjai Nr. 2. – Kaunas, 1926 m. gruodis