tekstai.lt

Keturi vėjai Nr.1 Vladimir Majakovskij. Broliai rašytojai!


Neiprasiu, matos,
sėdėt Bristoly,
gert arbatos,
meluot povaliai.
Apversiu stiklines,
užlipsiu ant stalo.
Klausykit
Literatūros broliai!
Sėdit
akutes i arbatėlę panarinę.
Nusitrynė nuo eiliavimo alkūnė pliušinė.
Pakelkit akis nuo nedagertų stiklinių,
nuo plaukų ausis išvaduokit bent sykį.
Jus,
prilipusius
prie sienos,
prie tapetų,
mielieji,
kas jus prie žodžio priviliojo?
O ar nežinot,
jei nerašė,
tai užmušinėti
mėgo Fran?ois Villon.
Jums,
imantiems bailiai
ir peilį
pieštuktii pasidrožti,
jums pavestas puikiausio amžiaus grožis!
Nuo ko jums rašyti pradėjus?
Šiandie
gyvenimas
šimtą kartų įdomesnis
pas bet kurį prisiekusio advokato padėjėją.
Ponai poėtai!
Nejau neįkyrėjo
pažai,
rūmai,
alyvų krūmas senas?
Jeigu
tokie kaip jūs
kurėjai —
tai spiaut į visokį meną.
Geriau kromelį įrengsiu,
nueisiu į biržą,
šonus
pilnus piniginėm prigrūsiu,
girtąja daina
išžvengsiu
dūšią
smuklės salione.
Per plaukų pėdus ar kas prakerta?
Mintis
viena po plaukais kali.
Šukuotis? Kam gi!
trumpam laikui neverta,
O amžį
sušukuotam būt
negalima“.

Vertė Salys Šemerys

__________________
Kalba autentiška
Keturi vėjai Nr. 1. Kaunas, 1924 m. sausis