tekstai.lt

Keturių vėjų pranašas. Salys Šemerys. „16“


Kaunas šiandie girtas
Ir linguoja savo žilą galvą apvalainą.
Ir laimėjimo mėnulis jį patampęs
Išsiūbavo ir išliejo visą Kauną gatvėmis.
Nešini vėliavomis
Eina. Eina,
Šmėklos ir apuokai, į pakampes!
Ir sustingusiojo jausmo katilui išvirtus,
Norų viralas liūluoja saulės spalvomis.
Gyvos gatvės,
Gatvės girtos,
Gatvės grįstos galvomis.
Po plakatų girią vėjai
Vaikštinėja
Ir propeleriai išlindę iš mirties garažų
Ore atsipalaidavimo imną grąžo.
Mamyte
Kam čia tiek daug žmonių?
Ir sniego
Tiek daug?
Man nieko
Nematyti?
Cit nešauk!
Turbūt
Taip turi būt.
Ech
Kur mano akys?
Kaip balta!
Žiūrėk!
Gal ta
Kur be palto
Ir kur išsišiepus
Magys
Laiko liepas?
Tiktai
Varpas
Piktai
Karpo
Kliedesių karpas.
Ir pro garso tarpus
Kas gyvas
Į laimės ofensyvas!
Jausmo gabalais iškritę,
Ciesmės gatvėjasi.
Giesmės aikštėjasi.
Giesmiuojasi lūpų ir akių trimitai,
O miesto rinkos grindinio pilvu
Pasistiebę ant rimties ramentų
Savo galvas rankomis iškėlę
Lyg kepurėmis mosuojam
Kad gajumo gelės
Laukimu kreivu
Su raketomis erdvybei trenktų
Ryti rykavimų ruoniam.

Kalba autentiška

Keturių vėjų pranašas. - Kaunas, 1922 m. vasario 16 d.