tekstai.lt

Algirdas Julius Greimas Kazimieras Binkis. Įnašas į „literatūrologiją“ (1988)


binkis
binkis
       Įnašas į „literatūrologiją“ (1)

       (Pagal principą, kad gyvenimas išaiškina kūrybą, o kūryba – gyvenimą)
       Motto: „Ar teisybę reik sakyti, ar tik melą vieną...“ (Dainuška vaikams)

 

       Mirtis

       Paskutinis Railos pasimatymas su Binkiu jo smulkiai aprašytas 5–6 puslapių laiške, siųstam Kossu tuoj po karo Prancūzijoje.

       (Raila)   
   

       Binkis labai gražiai laikęsis prieš mirtį, nebijojęs mirties. Sakęs, o ką gi, negi jūs manot, kad aš noriu pamatyti tą jūsų Naująją Europą.

       (Galdikas, Raila)      

       Binkis labai norėjęs dar kartą pamatyti Galdiką prieš mirtį: jų susipykimo pradžia – pirmosios Binkio žmonos nusižudyrnas. Bet gydytojai Galdikui nepatarę, nes net mažiausias Binkio susijaudinimas galėjęs būti Binkio mirties priežastimi.

       (Galdikas)     

 

 

       Gyvenimas

       Binkio gyvenimas Nepriklausomoje Lietuvoje skirstytinas į kelis periodus:
       1) „Keturi vėjai“ (1923–1928);
       2) Tamošius Bekepuris ir dvarininkas (1928–1931);
       3) „Jaunosios kartos“ (vėliau –„Akademiko“) ekipa (1933–1938);
       4) Konspiracija (perversmo prieš Smetoną ruošimas nuo 1937).

       (Raila)   
   

       Pastaba: prie to reikia pridėti:
       Vilniaus laikotarpį (1919–1920?)
       Berlyną (1921–1923)
       Ligą karo metu, mirties belaukiant (1940–1943)

       (Greimas )      

 

 

       Vilniuje

       Binkio neapykanta Šeiniui nuo to laiko. Binkis sunkiai gyveno, dažnai neprivalgęs. Šeinius – ponaičiukas su lazdele.
              Žvėryne susitinka jis Binkį – išėjęs pasivaikščioti su Binkio pana – ir klausia:
              – Kazimierai, ko tu toks pažaliavęs?
              – Kad neėdęs...
       Binkis tai pasakoja žymiai vėliau, aiškindamas, kodėl jis nenori bendradarbiauti „Lietuvos Aide“, kur Šeinius buvo tada vyriausiuoju redaktorium.

       (Raila)      


 

       Geležinis Vilkas

       Buvo paskelbta mobilizacija. Binkis turėjo ką nors daryti. Įstojo kartu su Kipru Petrausku į tada steigiamą Geležinio Vilko pulką. Jie sudarė lyg ir savotišką Propaganda Staffel.
       Pastaba: iš čia – Geležinio Vilko maršas.

       (Galdikas)      

 

 

       Berlyne

       Studijavo vieną semestrą literatūrą, o paskui pareiškė: aš viską žinau, neįdomu. Po to, rodos, du semestrus gamtą – botaniką.
       Pastaba: Pozityvūs mokslai tada buvo kairiesiems madoje. Palygink Hanios Lukauskaitės studijas.

       (Raila)      

       Galdikas, kuris 1923 m. buvo Berlyne, įtikinėjo Binkį, kad jis studijuotų, padarytų doktoratą. Tas biesas atsakė, jam nereikią. Galdikas davė pavyzdžiu Sruogą, kuris dirba ir išeis žmogumi.

       (Galdikas)      

       Girtuoklysčių draugas buvo Pleškevičius, Kauno sargo sūnus, rusiškos kultūros, apie 1935 m. galutinai išėjęs iš proto. Su doleriais tada buvęs labai geras gyvenimas.

       (Raila)    
  

       Pastaba: milžiniška infliacija: Gerūtos Novickio tėvas už kelis dolerius tada supirkinėjo ištisus Berlyno namų blokus
       (Greimas).

       Kitas girtuokliavimo draugas – Grajauskas. Binkio patarimas jam:
       – Gde živi, ne ibioš,
       gde ibi, ne živioš.

       (Kossu)      

       Binkio „meilė“ Berlyne – Černeckytė, būsimoji dr. Birutavičienė (dabar – Vokietijos DP lageryje).

       (Raila)    
  

       Dr. Domas Jasaitis (būsimasis krikdemų lyderis) ir Zulė Lukauskaitė-Jasaitienė (žymi eserų veikėja) tuomet studijavo Berlyne.

       (Greimas )      


 

       Internacionalas

       Išvertė 1926 m., Binkio pasakojimu, jis pasipiktinęs, kad senasis vertimas labai prastas, nuėjęs į esdekų CK ir pasisiūlęs jiems gerai, „meniškai“ išversti, jei jie užmokės.
       Pikti liežuviai dėl pinigo: gavęs 1000 litų!

       (Raila)      

       Apie 1940 m., jau bolševikams atėjus, Binkis juokęsis iš Internacionalo pirmosios strofos anagramos (jos pirmųjų raidžių), duodamas suprasti, kad tai jis tyčia padaręs.

       (Miškinis?)      


 

       Gyvenvietės

       1923–1926 (?) metais Binkis gyvenęs Maironio gatvėje, turėjęs du menkus kambariukus. Vėliau, jau vedęs, persikėlė į kitą didesnį butą, ten pat Maironio gatvėj, tik jau didesnį.

       (Galdikas)      

       Raila 1927 m. radęs Binkį, gyvenantį Biržų gatvėje (Žaliakalnyje, palei Nerį). Binkis sakydavęs, kad jis, kaip biržietis, niekur iš tos gatvės nesikraustysiąs.

       (Raila)      

       Pastaba: šis erdvinės herojaus trajektorijos klausimas dar neišspręstas, paliekama būsimiems literatūrologams.


 

       Bohema

       Melngailis ir Rimydis:buvę ištikimiausi Maestro adjutantai ir visų avantiūrų dalyviai (tai jau „Keturių Vėjų“ finalinis laikotarpis).

       (Melngailis)      

       Melngailis, dvarininkas ir poetas, visą gyvenimą išsaugojo Binkiui prilyginamus estetinio snobizmo, bohemiškumo ir beau geste bruožus. Savo dvarą jis taip pat greitai ir stropiai „pragėrė“ kaip ir Binkis.

       (H. Lukauskaitė)  
    

       Vieno iš dažnų uliavojimų pas Melngailį proga, Binkis improvizavo tokią poeziją:

       Pas Melngailį, pas Borisą,
       Kas tik nori, tas ir p... .
       Pas Borisą, pas Melngailį,
       Kas tik p..., nesigaili.

       Pastaba: pirmoji Melngailienė dideliu dorumu nepasižymėjo.

       (Kossu)  
    

       Keista, kad mužiko vaikas turėjo tokį bajorišką charakterį. Ne veltui Binkiui lietuviai –„kunigaikščių tauta“.
       Labai nepakęsdavęs smulkmeniškumo visose formose. Ypač prie sąskaitų restoranuose apmokėjimo – o tai dažnai vykdavę – nepakęsdavo jokių atsiskaitymų, dalinimosi. Nors lįsdavo į skolas, su mostu apmokėdavo vienas.

       (Raila) 
     

       Lietuvoje ėmė atsirasti užsienių firmų atstovų. Vienas toks prancūzų konjako reprezentantas, žydelis pavarde Chique (tark: šik), sukvietė žurnalistus ir vaišino juos Metropolyje. Binkis ta proga iškėlė tostą ir pasakė prakalbą:

       Alphonse'ai Chique!
       Ant stalo krauk,
       Kitus prašyk
       Ir pats ragauk!

       (Kossu) 
     

       Binkis buvęs entuziastas – maniakas. Užsidegdavęs bet kuria idėja ir nešiodavęs ją su savimi kokius šešis mėnesius, apie tai tik vien bekalbėdamas visur ir visada. Po to – lyg nebuvę.
       Pavyzdžiui: liaudies universitetų kūrimas, runkelių ūkis ir t. t.

       (Raila)      

       Negalima Binkio vien idealizuoti. Buvo žmogus su visom žmogiškom silpnybėm. Ir pinigus priimdavo, ir neatsisakydavo padaryti tai, už ką moka, patsai pasilikdamas nuošaliai.
       Pavyzdžiai: Pasakos su Šimonio iliustracijomis.
       Internacionalas
       Smetonos biografija

       (Raila)      

       Rašydamas Smetonos biografiją, norėjo jį pristatyti mandresniu, neapkiautusiu: taigi davęs suprasti, kad Smetona, mužiko sūnus, iš pradžios „įtaisęs vaiką“ Sofijai, tuo priversdamas ją už jo ištekėti. Smetona tai išcenzūravęs (2)..
       Originalūs tekstai su pataisomis turi kur nors būti išlikę.

       (Kossu)   
   

       „Nekėliau niekada kojos ir nekelsiu į tą bezdalyną (Konrado kavinę)“, – tvirtindavo Binkis.
       Susenimo žymė: nuo 1936 m. pradeda lankytis. Tai sutampa su jo dalyvavimu „Jaunojoje Kartoje“, kur nauji žmonės jau nebeturėjo boheminių polinkių. Binkis turėjo prisiderinti.

       (Raila)      

 

 

       Sentimentalus gyvenimas

       Nežiūrint bohemiško gyvenimo, Binkis nebuvo didelis mergininkas, gana ištikimas savo žmonoms. Jo gyvenime nesunku suskaityti iš viso penkis-šešis flirtus.
       (Raila) 
     

       Binkio moters idealas savotiškas, ji nebūtinai graži: blondinė, pabalę veidai, mėlynos akys. Nekentė brunečių. Palygink Annabel Lee (E. A. Poe).
       (Raila)     
 

       Pirmoji žmona buvusi miesčionė: tik pinigai, dvarai, patogumai. Galdikui pavykę tris kartus suardyti vestuves, ketvirtą – nebepavykę. Ir dalyvavęs.

       (Galdikas)      

       Aišku, kad jai turėjo būti sunku prisitaikyti prie bohemos gyvenimo, prie visų tų kaimo bernų, kurie sudarė Binkio draugiją.

       (Raila)      

       Pirmoji žmona mirusi nusižudydama. Turėjusi plaučių uždegimą ar pleuritą. Atidariusi dideliame šaltyje langą, persišaldžiusi ir mirusi. 
       Pastaba: Atrodo, kad Galdikas kaltina dėl to Binkį. (Galdikas, Kossu)     
 

       Antroji, Binkienė buvusi gana graži, kiekvienu atveju – atitikusi Binkio skonio normas: savo šviesius plaukus vėliau dar ryškindavusi dirbtinom priemonėm.

       (Raila)    
  

       Antroji žmona – Nacevičienė, advokato Nacevičiaus, išvykusio į Buenos Aires, žmona. 1927 m. Binkis jau gyveno su ja „susidėjęs“, neteisėtoj moterystėj. Juridinis sutvarkymas buvo atliktas žymiai vėliau.

       (Raila)      

       „Ar nematai, kaip mano vaikai ir tavo vaikai muša mūsų vaikus“, – sakęs Binkis savo žmonai, kai jie, grįždami namo, išgirdę baisų triukšmą.
       Pastaba: Anekdotas plačiai žinomas, tačiau nepavyko patikrinti, ar Binkis turėjo vaikų nuo pirmosios žmonos, ar istorija nepagerinta. (žr.: „Bohemos“ koment.)

(Kossu)      

 

 

        Išvadų vietoje

       Šie biografiniai daviniai surinkti tarp artimų ir ištikimų Binkio draugų 1937–1947 metų laikotarpiu, bandant suprasti jį. Mane ši biografija liečia netiesiogiai tik tiek, kad aš 1938 m., jeigu pavyktų, Binkio su Ambrozaičiu, Miškiniu, voldemarininkais ir t. t. rengtas perversmas, buvau numatytas „Lietuvos aido“, tuometinio oficiozo, redaktoriumi, ir net vyriausiu: tai man Kossu kaip didelę paslaptį pranešė. Turint galvoje mano gana jauną amžių (21 m.), aišku, kokio rimtumo buvo tas visas perversmas. Patsai K. Binkį esu matęs tik vieną kartą, kai jiedu su Miškiniu buvo atėję pasitikti Kossu, mums grįžtant vasarai iš Grenoblio. Kauno geležinkelio stoties bufete tapo tada išgertas litras šnapso. Kazimieras Binkis, nežiūrint jį gaubusio mito, man ypatingo įspūdžio nepadarė.

       1988

       Šis A. J. Greimo straipsnis perrašytas 1988 m. be kita ko, ironizuojant: „Biografiniai daviniai apie Binkį, man atrodo, kad kontrapunktiškai tiktų prie mano romantiškos prakalbos apie Binkį [žr. str. „Binkis – vėliauninkas“] ir kaip pasijuokdmas iš biografininkų „literatūrologų“. Skliaustuose esančios pavardės nurodo prieš tai išdėstytų faktų šaltinį.
       1 „Literatūrologija“ – į kabutes, nes, pirma, tokio mokslo nepripažįstu ir pavadinau tai su ironija, o antra – pats žodis labai gremėzdiškas, neprigis. – Aut. koment.
       2 „Mačiau Binkio sūnaus paaiškinimus „Literatūroje ir mene“; pasirodo, buvo tik Binkio ir Binkienės vaikai atskirai, o bendrai – ne.. Tai papildymai „literatūrologijai“. Taip pat ir iš Amerikos, kur Smetonienė atspausdino „Drauge“ ar tik ne fotokopiją Juliaus Smetonos gimimo metrikų, įrodančių, kad jis buvo engendré jau sutuoktiniame gyvenime. Kiek tas Binkis primelavo, kiek jo gyvenimas dėl to poetiškesnis, mistiškesnis pasidarė, kokia pažanga literatūrologijos metodologijai?“ – Aut. koment.

 

       „Iš arti ir iš toli“, Vaga, 1991 m.