Serialas

 

Ilgai jau užsitęsė o iš pradžių juk net nemanėm

Kad patempsim iki antro sezono o dabar jau ruduo

Na žinoma pavasaris vasara čia lengviausia toliau jau

Vyksta sunkesnis išbandymas atsiranda vis naujų veikėjų

Jų niekas nekviečia niekas nereguliuoja jie patys įsibrauna

Į bendrąją siužeto liniją o tada tik žiūri nėra šito ar kito iš

Pradžių net nepastebi nepasigendi jie taip ūmai dingsta

Kad niekas nesusivokia o tie kurie susivokia tepaliūdi

Truputį ir toliau juda į priekį iš vienos serijos į kitą

Iš vieno sezono į kitą nesusimąstydami kad patys gali

Taip pat staiga gali imt ir pranykti

 

O kartais juk būna kad grįžta koks senas tipažas

Iš pilotinės serijos pačiu netikėčiausiu momentu

Tarkim po penkiolikos sezonų kai jau klostosi visai kiti

Įvykiai koks nors romanas ar šiaip vidinės intrigos

Iš pradžių net neatpažįsti iš veido toks lyg ir matytas

Lyg ir ne pasilabina ir pradeda kaip ilgai nesimatėme

Kaip gaila kad nutrūko ryšys kaip sekasi žinai manau

Kad vertėtų susitikti o tada reikia iš elementaraus

Mandagumo atsakyti taip žinoma būtinai susitikime

Apsikeisti kontaktais ir niekad viens kitam nepaskambinti

Čia yra toks veikėjų tipas vienasezoniniai jie greit nusidėvi

 

Būna ir taip kad nieko nevyksta na absoliučiai nieko

Vis tas pats per tą patį tada imi mąstyti kad greičiausiai

Dėmesys sutelktas į kitą personažą juk nesi vienintelis

Ir kartais net imi galvoti kad veikiausiai nepirmaplanis

Antraplanis koks šiaip sau tuomet dar išgirsti iš kitų

Visokiausių istorijų kas kaip gyvena žinoma ne viską

Nesi visažinis ir tada suvoki kad va dabar turbūt siužetas

Vystosi apie tą kuris beviltiškai įsimylėjo arba buvo sumuštas

Ir apiplėštas arba pateko į avariją ar beprotnamį nejučia

Supranti kad gal ir gerai kad nesi pagrindinis bet toliau

Įdėmiai klausai ir slepi palengvėjimo šypsnį

 

 

Rošeko vakaras

 

Dovanoju tau gėlių puokštę

Bemerkdama jas įsipjauni

Nes tai yra peiliai

 

Tavo kraujo lašuose

Gimsta naujos dievybės

Paslaptingi gyvūnai

Su povo uodegom

Su begale ragų

Ir didžiuliais nasrais

 

Nuvalau juos popierine servetėle

 

Tavo sužeistą ranką

Bučiuoju

 

Tu nusisuki

Ir iš vaisių indo

Paimi obuolį

Kuris yra bomba

Kuris yra akmuo

Kuris yra kamuolys

Kurį paspiriu savo žvilgsniu

Tau į burną

Tada jis vėl tampa obuoliu

 

Žiūri pro langą ir matai

Mirštančią žvaigždę

Žiūriu ir matau

Ledinį stiklą

Žvaigždė

Kurios nematau

Miršta dėl to kad ji šiame

Šalty įkalinta

 

 

Film noir

 

Sapnavau kad buvau persekiojama serijinio žudiko

Bandžiau slėptis apsiniaukusiame mieste gatvės

Tuščios bet žibintai apšviesdami mano siluetą

Vis durdavo pirštu ir surikdavo štai ji

Griebk ją laimei įšokau į taksi stovintį prie

Operos ir baleto teatro stotelės laukiantį

Žiūrovų bandos taksistas dėbtelėjo ar lauksite

Dar kažko ar galime važiuoti aš jį paraginau

Važiuoti žudikas nespėjo nors buvo prie pat

Jau tiesė pirštiniuotą ranką link durelių buvo

Likęs koks centimetras dievaži nemeluoju

 

Lėkėme kaip bepročiai retkarčiais pasivydavome

Šviesas išryškinančias po makiažu tūnantį

Nerimą taksistas paklausė ar laikraštyje skaičiau

Apie mieste siautėjantį serijinį žudiką ir jo

Auką merginą bandžiusią nuo jo pasprukti taksi

Paprašiau kad duotų paskaityti mestelėjo

Laikraštį šviežią dar kvepiantį dažais

 

Skaitydama supratau kad nepavyks nieko

Išsiaiškinti nes vos tik priartėdavau prie tos vietos

Kurioje aš sėdžiu taksi ir skaitau laikraštį tekstas

Nutrūkdavo ir nieko daugiau neįvykdavo iki tol

Kol kažkas įvykdavo mano realybėje o tiek ilgai

Laukti nebuvau linkusi mano kantrybės likučiai

Jau visai išsibaigė ir smilko kartu su pelenais

Taksisto prisidegtos cigaretės tikiuosi jūs

Neprieštaraujate ne ne ne jei trumpam

Stabtelsiu išsikeisti ne ne jis sustojo prie sankryžos

Iš tamsos išniręs žudikas smeigė man tiesiai į širdį

Dūrio vietoje prasiskleidė rožė

Raudona žinoma

 

 

Mirties deklaracija

 

Po mirties parašė memuarus

Gavo keletą premijų

Vedė ir išsiskyrė

Balsavo rinkimuose

Išžudė visus savo priešus

Labai lėtai slenkant metams

Ar net dešimtmečiams

Vieną po kitos

Surengė kelias revoliucijas

Mitingus

Dalyvavo akcijose mirusiesiems

Atminti jų nereikia užmiršti

Buvo už socialinę lygybę

Siūlė visiems jungtis

Prie mirusiųjų partijos

Kurioje visi lygūs na ir kas

Kad kapas puošniai graviruotas

Ar įmantrūs vainikai šie

Mažmožiai terūpi

Gyviesiems galų gale

Pavargo tas plušimas

Tai gyvųjų reikalas dabar

Ilsis ramybėj tik retkarčiais

Kai nieks nemato

Vis užpučia žvakutę

Nuo savo kapo

 

 

Apsėstoji

 

Demonas matuojas tave

Valdo kūną kaip lėlę

Sendaikčių krautuvėje apdulkėjusią

Tarp numirusių laikrodžių

Kaip ji džiaugias atgijus

Kaip ji džiaugias liečiama

Kaip džiaugias jog ja žaidžia

Stiklinėse akyse įsiplieskia žiežirbos

Elektros srovės išmuša lizdus

Kuriuose cypsi ir gūžiasi

Nuobodžio globojamos dienos

Demonas šypsosi kai tu liūdi

Kai tave glostau demonas šiaušiasi

Stojasi piestu plaukai siekia lubas

Lyti jų šaltį neišsibaigiantį

Demonas valdo tavo guminius pirštus

Nematomu instrumentu griežia sapno

Melodiją taisosi veidą prieš veidrodį

Veidrodžiuos tematai demoną

Kad ir kaip stengtumeisi užslėpti

Storiausiu grimu jau niekaip

Taip ir lieki belaukdama kol

Išeis paliks apleis ir iš naujo patapsi

Lėle prižiūrinčia tuščius laikrodžius

 

 

Sąmokslo teorijos

 

Žemė plokščia saulė pakabinama

Mėnulis šiaip sau gyvūnas įsiropščiantis

Tada kai aukštai juodžiau nusispalvina

Po didžiojo sprogimo surengto jungtinių

Valstijų žvaigždės yra vėliava slaptavietė yra

Urvas šalta yra šalta dviese yra dviese šilčiau

Yra šilčiau bučiniai yra bučiniai tarp gėlių vainikų

Negražių lauko gėlių tokių kaip gyvenimas

 

Karas yra karas viskas nematoma

Viskas tikra mes esame rikiai mumis

Žaidžia didžiuliai kostiumuoti driežai

Mes jiems nerūpime mes rūpime bitėms

Su trečiąja akimi (jas naikina mobiliosios

Telefonų linijos) jos neša medų iš laukinių

Gėlių iš mūsų gyvenimų į šachmatų lentos

Langelius šachmatų lenta yra korys kryžius

Yra kryžius tavo akys yra ramunės bet negaliu

Pasakyt kad negražios nukryžiuotas yra mūsų

Buvimas

 

Politika yra pilka pilka yra žudymas

Popierėliais su skaičiukais

Visi būsime nužudyti

Niekas nemiršta sava mirtimi

Mirtis jau seniai mums nebepriklauso

Mirtis yra kiaušinis iš kurio ritasi driežas