Rugsėjo 30-ąją, Tarptautinę vertėjų dieną, įteikta dešimtoji Šv. Jeronimo premija užsienio literatūros vertėjui į lietuvių kalbą. Už unikalų indėlį į lotyniškosios antikos vertimus, ypač už Lucijaus Anėjaus Senekos veikalų korpusą, atskleidusį lietuvių skaitytojui Romos kultūros gelmę ir įvairovę, apdovanota humanitarinių mokslų daktarė, docentė Dalia Dilytė-Staškevičienė. Ši viena talentingiausių vertėjų iš lotynų ir graikų kalbų yra išvertusi Senekos „Laiškus Lucilijui“ (penki leidimai), „Diatribes“, „Gamtos klausimus“. D. Dilytės vertimų bibliografijoje vienas sudėtingiausių romėnų literatūros prozininkų Publijus Kornelijus Tacitas – jo garsieji „Analai“, Albijaus Tibulo „Elegijos“, Cicerono, Tertuliano ir kitų autorių kūrinių ištraukos. Į šią kūrybinę veiklą D. Dilytė įsitraukė studijų metais trečiame kurse išversdama Ovidijaus „Metamorfozių“ ištrauką apie Niobę. Jos vertimų kontekstą papildo dvi originalios monografijos: „Senovės Graikijos kultūra“ (2007) ir „Senovės Romos kultūra“ (2012), antikinės literatūros vadovėlis. Pasak autorės, „romėnų kultūra yra pavyzdys, kaip galima neprarasti tautinės tapatybės, absorbuojant kitų tautų kultūrų elementus“.

Laureatei laudaciją tarusi doc. Audronė Kučinskienė pabrėžė savo Mokytojos „pavydėtiną darbštumą ir nepasiekiamą lotynų kalbos mokėjimą bei dalyko išmanymą“.

Vertėjas, kaip ir geras oratorius, kiekvieną žodį, retorinę figūrą ar stiliaus puošmeną privalo priderinti prie bendro kalbos stiliaus, koncepcijos ir situacijos. Štai ko privalome mokytis iš Cicerono, štai ko išties galime pasimokyti iš D. Dilytės, – tvirtino A. Kučinskienė. – Ji perneša lotyniškus tekstus į lietuvišką terpę, tarpininkaudama tarp antikos ir mūsų kultūros, išverčia Tacito istorijos Metraščius (Analus) , išskleidžia tautiečiams filosofo Senekos išmintį, išreiškia , išspaudžia lietuvių kalboje Tibulo elegijų melancholišką skambumą ir atiduoda ( reddit) visa tai kaip vertėjo skolą skaitytojams, ne žodis į žodį, bet mintis į mintį ( not ad verbum, sed ad sensum ). Converti ut orator , „išverčiau kaip oratorius“, – galėtų tarti Dalia Dilytė, jei nepaprastas kuklumas jai netrukdytų pasinaudoti garsiąja Cicerono fraze.“

Atsiimdama premiją laureatė dėkojo ne už įvertinimą, o už meilę klasikinei filologijai, – antika gyva mūsų kultūrinėje, filosofinėje atmintyje ir bendravime.

Devintoji Šv. Jeronimo premija lietuvių literatūros vertėjui į užsienio kalbą paskirta Claudijai Sinnig už nepriekaištingus lietuvių literatūros vertimus į vokiečių kalbą, ypač turint galvoje, jog šie vertimai paremti puikiu lietuvių literatūros ir jos kontekstų išmanymu, taip pat už profesionalų atstovavimą lietuvių literatūrai vokiečiakalbės literatūros leidybos ir sklaidos institucijose. 1992 m. baigusi doktorantūros studijas Vilniaus universitete, C. Sinnig išvertė keliolikos lietuvių poetų (J. Meko, T. Venclovos, M. Martinaičio, A. Mackaus, A. Nykos-Niliūno, A. Marčėno ir kt.) kūrybos, M. Ivaškevičiaus, S. Parulskio pjeses, G. Radvilavičiūtės, E. Ališankos, S. Parulskio prozos. Ji, kaip lietuvių literatūros referentė, rašo straipsnius apie lietuvių rašytojus pasaulio literatūros enciklopedijos „Kindlers Literatur Lexikon“ redakcijai. C. Sinnig dėl sveikatos problemų negalėjo atvykti į premijos įteikimo iškilmes. Jos kūrybinę ir visuomeninę veiklą apžvelgė Geothe’s instituto vadovė Johanna Keller.

Arvydas Valionis