Jonas Strielkūnas. Benedikto Januševičiaus nuotrauka       2004-ųjų vasario 27 d., „Panevėžio literatūrinės žiemos“ festivalis. Jonas Strielkūnas skaito eilėraščius „Portretas su cigarete“ ir „Pavasario žemė marguoja...“

 

 

 

 

 

       Portretas su cigarete

 

       Ta tamsa – kur pasidėti,

       Kai nei žemės, nei dangaus?

       Nykiai smilksta cigaretė –

       Lyg viena, lyg be žmogaus.

 

       Cigaretė naktį vaikšto,

       Atsispindi vandeny.

       Ir nė velnio jai neaišku,

       Kam tu žemėj gyveni.

 

       Jai visai nerūpi lūpos –

       Ar bučiuosis, ar raudos.

       Paprasčiausiai patyliukais

       Ji save joms atiduos.

 

       Ir nukris į šlapią molį

       Jau bereikšmiai pelenai.

       Ir beliks ranka numoti,

       Kad kvailai pragyvenai.

 

       1965.XII.30

 

 

              Iš ciklo „DURNAROPĖS“

 

 

                     * * *

                                   Marcelijui Martinaičiui

 

       Pavasario žemė marguoja,

       Žaliuoja pakrūmėm visom.

       Bet kurgi merga ta mergoji,

       Ta - apsikasojus kasom?

 

       Lyg būtų kas karvę nukėlę

       Tenai, kur žolė nugremžta.

       Laukai tavo sieloj laukėja,

       O tu vis miestėji mieste.

 

       Ir kužda pavasario dvasios

       Lyg laumės Makbetui aure:

       - Tai kurgi tas bernas bernasis

       Su velvetine kepure?

 

       Nuo saulės kaitrios išdurnėję

       Durnaropės juokias skaniai:

       - Tas bernas seniai išbernėjo,

       Merga išmergėjo seniai!

 

       1988.IV5

 

       Strielkūnas, Jonas. Lyrika: rinktinė, I tomas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2009.


      
Žiemos žodžiai
       2011-03-09