Pedro Lenz. Nuotrauka iš puslapio http://pedrolenz.ch/index.php/pedrolenz/fotos/

 

 





SENĖJIMAS

 

Kartkartėm tas storas žmogus nusispjauna

žaliom, nesveikom seilėm

nuo balkono į gatvę.

 

Aš jį jau anksčiau pažinojau,

kai jis dar buvo jaunesnis

ir kažkoks laimingesnis.

 

 

KITĄ RYTĄ

 

Te niekas dabar neateina!

Skrandyje gaisras pleška

po banalaus vakarėlio.

Su apkūniąja mokytoja

nebuvo nė jokio šanso,

ji juk, esą, ne tokia,

o turėjau būti gerokai pakaušęs,

kad ko nors tokio tikėčiaus.

(Nors aš buvau linkęs nedrąsiai

visko įmanomo viltis).

O šeimininkas

žadėjo mane atkalti,

tuo atveju,

jei vėl tai pasikartotų.

Neturi daugiau pasikartoti.

Tik niekas tegu neateina!

Nė vienas tų, patarinėjančių,

truputėlį pabūti tarp liaudies,

pora nerūpestingų valandų

ir juk visi itin mieli žmonės,

ir visokios panašios sentencijos.

Kaip pintis liepsnoja skrandis

ir galva,

tas tuščias dubuo,

įskilęs.

 

 

HANZIS

 

Taigi klausia manęs tas jaunas vaikinas,

ar jisai manęs negalėtų kai ko pasiklausti.

 

Ir kadangi aš atsakau: „dėl manęs“,

tai jis klausia, ar aš neturėčiau

jam truputėlio smulkių,

gal kokio franko, arba dviejų.

 

Aš iš karto, suprantama,

pagalvoju daugmaž lygiai taip,

kaip ir jūs dabar pagalvojot.

 

Pagalvoju,

kad niekas negauna

nieko veltui, o

frankas tai frankas,

o narkotikams aš

ir šiaip nieku būdu neduočiau,

ir iš viso derėtų jam eiti dirbti,

o be to ir visiems mums nelengva,

o ir mes anksčiau sunkius laikus išgyvenom

o tie Afrikoj apačioje tie apskritai juk nieko neturi

o aš pats juk kiekvienais metais aukoju

šiek bei tiek per žiemos kampaniją

ir šiek tiek Caritas

ir beje ne taip jau mažai

ir nevalia juk tik šiaip paprasčiausiai

kiaurą dieną šliaužiot po stotį

ir užkabinėti praeivius

o po to visus kitus kaltint,

kad kam nors klojas prastai,

ir manyti, kad aš motina Teresė,

ir kad pinigai auga ant medžių,

ir paprasčiausiai kaišioti tuščią delną,

ir kad jis turėtų į socialinį aprūpinimą kreiptis,

ar į parapiją, ar dar kur,

jeigu iš tikrųjų badauja.

 

Ir po to, kai visa tai pagalvoju,

pažvelgiu darsyk į jį

ir tada jo paklausiu,

koks, tiesą sakant, jo vardas.

 

Hanzis, tarė jisai,

ir nudelbė akis į žemę.

 

Jūs tiktai pamanykite!

Hanzis!

Lygiai kaip mano krikštasūnis,

tas Hanzis,

kuris devyniasdešimt aštuntaisiais mirė.

 

Ak taip, Hanzi, pagalvoju aš dar

ir ištiesiu jam dešimt frankų.

 

„Sėkmės tau, Hanzi,

žiūrėk savęs, Hanzi!“

 

O dabar kartais man neramu,

ar tik jis nesumelavo,

gal jis visai joks ne Hanzis.

 

 

ARTĖJIMAS PRIE ĮPRASTINIŲ POROS SANTYKIŲ ATSIRADIMO STEBUKLO

 

Ji dirba prekyboj paštu, klientų aptarnavimo skyriuj.

Jis nuo trisdešimt dvejų metų rūko Brunette(1) su dvigubu filtru.

Ji kartkartėm sulaukia svečių iš Bazelio apylinkių.

Jisai vienuolika sezonų lošė pirmojoje FC Altbiurono(2) komandoj.

Ji nebenorėtų dar kada vykti į kokią nors reklaminę organizuotą kelionę, jau niekad.

Jis nesupranta, ko visi taip staiga nusiteikė prieš Evą Vannemacher(3)

Jai patinka Chulijo Iglesias, ypač kai jis dainuoja angliškai.

Jis mielai kada leistųs į, sakykime, kryžiaus žygį.

Esant drėgnam orui ji dažnai jaučia klubo sąnario maudulius.

Žaisdamas loterijoj jis visada stato ant tų pačių skaičių.

Ji mano, kad jos kaimynas homoseksualus, tačiau tai esąs ne jos reikalas.

Jisai dar per sutvirtinimą ne taip jau labai betikėjo Dievą.

Ji 1975, Velšlando melais(4), miegojo su vienu iš Juros.

Jam patinka Lasiterio romanai, o kartais ir Džeris Kolonas(5).

Ji nebenorėtų būti septyniolikos, Dieve apsergėk.

Jis niekados nemanė, kad skelbsis kada per laikraštį.

Dabar ji klausia savęs, ar visi tie skelbimai buvo gera idėja.

Jis ją iškart atpažįsta, nes ji, kaip sutarta, ryši rausvą kaklaskarę.

Jis jai pasirodo, tiesiog iš pirmo žvilgsnio, kažkoks iš tikrųjų simpatiškas.

Jam truputėlį plaka širdis, bet tai kaip nors jau nurims.

Ji nelabai numano, ką jai reikėtų pasakot apie save.

Jam ji pasirodo visai įdomi, ypač jos akys.

Ji pageidautų dar puodelį baltos kavos, su sacharinu, prašom.

Jis siūlo jai pasivaikščioti, pavyzdžiui, paupiu.

Ji nusprendžia nepasirodyt plepi pernelyg.

Kažkuriuo metu jis ims pasakot, kad daugiau nei dešimt sezonų buvo kraštinis gynėjas.

Tada ji paklaus, ar jis nenorėtų išgert taurės vyno.

O jis paklaus, ar jam reikia nusiauti batus.

O kiek vėliau ji uždės Chulijo Iglesiją.

Ir per ketvirtos dainos priedainį jis pabučiuos ją į lūpas.

Ir jai tai patiks.

_____________________________________________

(1) Brunette – Šveicarijoje populiarių cigarečių rūšis.

(2) Nedidelis futbolo klubas, žaidžiantis regioninėje lygoje.

(3) Šveicarijos TV moderatorė.

(4) Vokiškoje Šveicarijoje būta papročio, kai jaunos merginos, baigusios mokyklą, metus

praleisdavo prancūziškojoje Šveicarijoje (Velšlande), kad išmoktų prancūzų kalbos.

(6) Lasiteris ir Džeris Kotonas – pigių vokiečiakalbių bulvarinių romanų pagrindiniai herojai.

 

Vertė Antanas A. Jonynas