Juozas_Girdzijauskas       Šiemet minime Lietuvos vardo tūkstantmetį. Kokias mintis žadina Lietuvos nueitas kelias? Koks ir kas esu aš, lietuvis, dabar?

 

       Lietuvos vardas paminėtas prieš 1000 metų, tačiau kiek daugiau apie ją žinoma nuo XIII amžiaus, nuo Mindaugo laikų.

       Reikia skirti lietuvių tautą ir lietuvių valstybę. Jų istorijos susipynusios ir tragiškos, bet ne vienodos. Atspariausia, labiausiai užsigrūdinusi yra lietuvių tauta, nes ji, nors ir labai engiama, smaugiama, žudoma, neišnyko, išliko ir šiandien toliau gyvena. Nors lietuvių valstybė – Lietuva buvo nuolat puldinėjama ir griaunama tiek iš išorės, tiek iš vidaus. XVIII amžiaus pabaigoje ji buvo išdraskyta, pasidalyta kaimynių ir atsigavo tiktai XX amžiaus pradžioje. Per dvidešimtį metų nespėjusi pasidžiaugti nepriklausomybe, vėl buvo klastingai užgrobta ir pusę amžiaus gyveno vergovėje. Dabar artėja antrosios nepriklausomybės dvidešimtmetis ir tikimės jos neprarasti. Tą viltį žadina ir palaiko ne kas kita kaip Lietuvos nueitas kelias. Tame kelyje daug ką praradome, bet išsaugojome norą būti laisvi. Turime saugoti ir turtinti savo kultūrą, nes tai pagrindinis mūsų ginklas kovų verpetuose.

 

       Kokie esame Europos kultūroje ir literatūroje? Ar turime dvasinių resursų būti saviti, įdomūs patys sau ir kitiems? Ar pačios Europos dvasia tebėra didinga?

 

       Nejaučiu galįs spręsti apie Europos dvasią. Bet man atrodo, kad praeityje toji dvasia yra buvusi didingesnė. XX amžiuje ji labai sumenko. Ją išsekino siaubingi karai, žudynės, ateizmas, pragmatizmas bei egoizmas, melas bei veidmainystės, visuotinis moralės nuosmukis. Toji dvasia verta greičiau pasigailėjimo bei užuojautos negu pasididžiavimo. Suprantama, kad panaši yra ir mūsų pačių dvasia, kurią būtina įvairiais būdais gerinti ir puoselėti. Didvyrių žemė, didžių darbų įkvėpėja, lieka vis toliau praeityje.

 

       Kultūrinis ir visuomeninis konformizmas. Ar šis reiškinys mums dar aktualus?

 

       Nelabai suprantu, kas norima pasakyti, ko norima paklausti. Didesnis ar mažesnis konformizmas visuomenės gyvenime neišvengiamas. Todėl klausimą reikėtų sukonkretinti.

 

       Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2009 m. Nr. 7 (liepa)