Petras Karuža (1906—1933) gimė 1906 m. Škotijoj, Klengernocko miestely, kur tėvas paprastu darbininku dirbo anglių kasyklose ir geležies fabrike. 1912 m. grįžo su tėvais į Lietuvą, į Alvito miestelį, o karui užėjus persikėlė į Vokiškėlių kaimą, Vilkaviškio valsčiuj.

     Mokėsi Vilkaviškio pradžios mokykloj, progimnazijoj, o vėliau gimnazijoj, kurią baigė 1928 m.

     Universitete studijavo literatūrą ir pedagogiką. Iš namų veik jokios medžiaginės paramos negaudamas, mokėsi savo išgalėmis: dirbdavo redakcijose, visuomenės organizacijose.

     Rašyti pradėjo dar gimnazijoj būdamas. Savo pirmuosius raštus spausdindavo „Ateity" ir kituose katal. krypties laikraščiuose, Kapsainio slapyvardžiu.

     1933 m. ruošėsi išleisti pirmąjį savo poezijos rinkinį „Giesmės apie daiktus ir žmones", tačiau netikėta mirtis atėmė Lietuvai šią ieškančią ir daug žadančią sielą. Karužos pirmąjį eilėraščių rinkinį, jam mirus, baigė išleisti jo draugai M. Jurkūnas ir B. Brazdžionis, vienas gražiai aprašęs trumpą poeto gyvenimą, kitas atskleidęs jo kūrybiškąjį kelią.

 

    

     Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.