Kai kada, o gal ir netrukus, parašys laikraščiai šalia kuklaus nekrologo:
„Jonas Graičiūnas gimė 1903 m. birželio mėn. 10 d. Kaukaze, Tifliso mieste. Po 1905 m. revoliucijos tėvai parsivežė šį būsimą nepriklausomos Lietuvos pilietį į Kupiškio valsčių, tėvo pirktan ir gražian Grauželiškių vienkiemin, kuris dabar vadinasi J. Graičiūno tėviškė.
Didžiojo karo „įspūdžiai“ buvo pergyventi Lietuvoje: tėvas fronte, „kultūros nešėjai“ badu marino, kartą apšaudė, ir tik palaukės upelis ir krūmai nuo netaiklių kulkų išgelbėjo, kartą „teliuko“ snukio išvaizdos kryžiuotiški batai su „donerveteriu“ ir „sakramentu“ šonkaulius skaitė, kad „ūberalžandarą“ motinos pasoginė kumelė Sartoji atsisakė pripažinti esant aukštos ir ne vagies kultūros nešėju Lietuvoje... Tai atminimai, kurie kraują visom valstybinės vėliavos spalvom nudažo...
Motina — švenčiausias žodis (šventesnis už šventąjį tėvą!). Ji J. Graičiūną išleido Lietuvai ir širdį dovanojo. Tėvas — geras žmogus — padėjo baigti Panevėžyje gimnaziją. Vėliau — universitetas, atostogos su melioracijos darbininkais prie griovių Latvijos pasienyje, 5 metus Pilviškių progimnazijos mokytojas, 4 — Kelmės progimnazijos direktorius, buvo ir — „Eltos“ vid. inf. skyriaus referentas.
Pradėjo spausdinti savo eilėraščius 1924 m., bendradarbiaudamas: Iliustruotoje Lietuvoje, Jaunojoje Lietuvoje, Lietuvos Studente, Meno Kultūroje, Vaire, Jaunojoje Kartoje, Akademike, Šviesos Keliuose, Sutemose, L. Aide ir kituose perijodiniuose leidiniuose“.
Jonas Graičiūnas
Poezijos leidiniai:
1) 1928 m. — „Karo Stovis (Dūšioj)“,
2) 1930 m. — „Akių Ganyklose“,
3) 1936 m. — „Pirmoji Rinktinė“.
Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.