Petras-Vaiciunas-foto

 

        Gimiau 1890 m. liepos mėnesio dienos saulėtą rytą, Piliakalnių kaime, netoli Siesikų pilies. Augau gamtoj, drauge su mišku. Paūgėjęs per pusnis kasdien maknodavau kelis kilometrus į Veprių pradžios mokyklą. Paskui Ukmergė. 1904-1905-ieji revoliucijos ir tautinio bruzdėjimo metai. Policija, pašalinimas iš mokyklos.

 

        Pavasariškai slenka tolimesni mokslo ir darbo metai. Kaunas, Ukraina, Petrapilis. Didžiojo karo vargai ir kančios — ir Lietuvos laisvė. Atgimimas, poezija, teatras. Vilnius — ir vėl Kaunas. Keletas metų darbo ir užsieniai.

 

        Dairiaus Berlyne. Gyvenau Paryžiuj. Gėrėjaus Šveicarijos ir Italijos grožybėmis. Visame žemės rutuly tas pats žmogus — su savo širdimi ir ilgesiais, su savo džiaugsmais ir nusivylimais. Visur su kaupu grožio ir gėrio, bet namie gražiausia ir geriausia. Visur daug vargo ir negerovių, bet gimtam krašte jie ne tiek skaudūs. Todėl, kad savi.

 

        Dirbu. Pasiseka — džiaugiuos, nepasiseka — paliūdėjęs pasižadu nugalėti save ir darbą. Nors kartais gyvenimas ir skaudina širdį, bet jis vis dėlto įdomus ir be galo džiaugsmingas. Tebūnie kiekviena gimusi valanda plaiminta ir lai visas gyvenimas plasnoja kūrybos ir grožio sparnais!

 

        Tik tame išganymas.

 

        Naujosios poezijos antologija „Antrieji vainikai“. Spaudai paruošė K. Binkis. Spaudos fondas, Kaunas, 1936.