„Gyvosios baltų kalbos“. Rygos leidykla „Rasa ABC“ šiemet išleido rinkinį „Gyvosios baltų kalbos“, paliudijanti latvių ir lietuvių poezijos tradicijų tęstinumą. Įžangoje prisimenamas jubiliejinis Maironio gimtadienis Latvijoje ir šiuolaikinė literatūrinio bendradarbiavimo tąsa Jelgavoje, kur 2002–2006 m. buvo rengiamos lietuvių ir latvių poezijos dienos. Šio renginio dalyvių kūriniai ir jų vertimai sudaro didžiąją šios knygos dalį. Rinkinio sudarytoja Dace Markus rašo, kad „tai baltų vienybės liudijimas poezijos forma“.

 

Į knygą įdėti K. Skujenieko, V. Braziūno, Dz. E. Irbytės, J. Elsbergo apmąstymai apie poeziją, jos vertimus. Publikuojami E. Ališankos, V. Braziūno, V. Dekšnio, E. Drungytės, A. A. Jonyno, A. Karosaitės, V. Rudžiansko, B. Jonuškaitės – iš viso septyniolikos įvairių kartų lietuvių poetų eilėraščiai ir jų vertimai į latvių kalbą.

 

Šios dvikalbės knygos leidybą parėmė Latvijos Respublikos prezidentės Vairos Vykės-Freibergos įsteigta Valstybinė kalbos komisija.

 

Latvių ir lietuvių poezijos vertimų barą šiemet praplėtė V. Braziūno lietuvių kalba išleistas Jurio Kronbergo poezijos rinkinys „Vilkas Vienakis“.

 

J. M. G. Le Clezio – Nobelio literatūros premijos laureatas. Tris dešimtis romanų, apsakymų, esė, vertimų knygų išleidusiam prancūzų rašytojui Jeanui-Marie Gustave‘ui Le Clezio (g. 1940 m.) paskirta 2008 m. Nobelio literatūros premija. Švedijos akademija jį vadina „poetinio avantiūrizmo ir juslinės ekstazės autoriumi, žmogiškumo anapus ir žemiau viešpataujančių civilizacijų tyrinėtoju“.

 

Šis kultinis rašytojas, „naujojo romano“ judėjimo dalyvis, debiutavo 23-iaisiais gyvenimo metais romanu „Raštiškas parodymas“. Tarp daugiau kaip dvidešimties J. M. G. Le Clezio romanų populiariausi yra „Karas“, „Dykuma“ (1993 m. išverstas į lietuvių kalbą), „Aukso ieškotojas“ (lietuviškai pasirodė 1995 m.), „Oniča“, „Klajoklė žvaigždė“ ir šiais metais išleistas novatoriškas „Ta pati sena istorija apie badą“.

 

Literatūrinio žurnalo „Lire“ skaitytojai 1994 metais J. M. G. Le Clezio išrinko iškiliausiu prancūzų rašytoju.

 

Prancūzijos prezidentas N. Sarkozy, sveikindamas Nobelio literatūros premijos laureatą, pareiškė, kad J. M. G. Le Clezio „įkūnija Prancūzijos didybę“.

 

Bookerio premija – A. Adigos „Baltajam tigrui“. Indijos rašytojo Aravindo Adigos (g. 1974 m.) debiutinis romanas „Baltasis tigras“ įvertintas prestižiniu literatūros apdovanojimu – 2008 m. „Man Booker“ premija (50 tūkst. svarų sterlingų, apie 220 tūkst. litų). Šią premiją gauti pretendavo dar šeši žymūs Indijos, Australijos ir Jungtinės Karalystės rašytojai, parašę romanus anglų kalba. Vertinimo komisijos pirmininkas M. Portillo pabrėžė, kad „Baltasis tigras“ atvėrė sukrečiančią ir linksmą „nematomąją Indiją“.

 

A. Adiga yra ketvirtas iš Indijos kilęs rašytojas, Bookerio premijos laureatas, o jo „Baltasis tigras“ – devintas apdovanotas romanas apie indiškąją tapatybę.

 

J. K. Rowling – Edinburgo premija. Past arąjį dešimtmetį išgarsėjusi britų rašytoja J. K. Rowling apdovanota Edinburgo premija už įnašą į miesto vystymą, ypatingus pasiekimus mene, versle ir moksle.

 

Rašytoja prieš penkiolika metų persikėlė į Škotijos sostinę ir jai Edinburgas „tapo antraisiais namais, vieta, kur per septynias knygas užaugo Haris ir su manimi praleido begalę laiko šio miesto kavinėse“.

 

Nuo 1997 metų, kai pasirodė pirmoji J. K. Rowling knyga apie jaunąjį burtininką, o po to dar šešios, jau parduota 375 mln. „Hario Poterio“ knygų egzempliorių.

 

Žurnalas „Forbes“ paskelbė geriausiai uždirbančių rašytojų dešimtuką: pirmaujanti J. K. Rowling nuo 2007 m. birželio iki 2008 m. birželio kiekvieną savaitę uždirbo po 3 mln. svarų sterlingų.

 

S. Rushdie: „Ar mes – pasyvios įvykių aukos?“ 1988 m. pasirodžiusios Salmano Rushdie „Šėtoniškos eilės“ musulmonų pasaulyje sukėlė didžiulę neapykantą šio kūrinio autoriui: susilaukė ajatolos Chomeinio prakeiksmo ir mirties nuosprendžio. S. Rushdie nužudymas būtų įvertintas kaip kilnus kiekvieno musulmono reikalas. Todėl rašytojas iki šiol priverstas slapstytis. Islamistai sprogdina knygynus, kuriuose pardavinėjamos S. Rushdie knygos. Nužudytas japonas knygos leidėjas, pasikėsinta į norvegų, italų ir turkų leidėjus.

 

„Aš vis klausiu savęs: kas mes – aukos ar ponai? Ar mes kuriame istoriją, ar ji mus? Ar mes formuojame pasaulį, ar jis mus? Klausimas, ar mes turime gyvybingos jėgos, ar mes – tik pasyvios įvykių aukos, yra svarbus“, – taip neseniai pareiškė S. Rushdie interviu laikraščiui „ The Times“, kai į britų leidėjo, išleidusio „Medinos perlą“, namą buvo įmesta padegamoji bomba. Manoma, kad tai padarė islamistai, niekinantys romaną, kuriame aprašoma pranašo Muhammedo ir jo žmonos Aiši meilė.

 

„Alchemikas“ – Gineso rekordininkas. Brazilų rašytojo Paulo Coelho (g. 1947 m.) romanas „Alchemikas“, išleistas 67 pasaulio kalbomis, tapo labiausiai verčiama knyga ir ji pateko į Gineso rekordų knygą. Į šį leidinį „Alchemikas“ jau kartą buvo įdėtas kaip dažniausiai verčiama Brazilijos knyga.

 

P. Coelho yra sukūręs apie pusantro šimto knygų – romanų, apsakymų rinkinių, vaikų pasakų, komentuojamų antologijų ir kt. Į lietuvių kalbą išverstas „Alchemikas“ jau susilaukė aštuonių leidimų.

 

T. Venclovai – „Baltijos žvaigždė“. 2004 m. Sankt Peterburgo administracija ir Rusijos kultūros ministerija įsteigė „Baltijos žvaigždės“ premiją už Baltijos regiono šalių humanitarinių ryšių plėtrą ir stiprinimą. Šių metų laureatais tapo lietuvių poetas T. Venclova, latvių kompozitorius R. Paulas, rusų rašytojas D. Graninas. Per šventę A. Achmatovos muziejuje buvo pristatyta T. Venclovos poezijos vertimų į rusų kalbą knyga „Negatyvų baltumas“.

 

„P5“. Ko gero, vienu įsimintiniausiu šių metų Rusijos literatūrinio gyvenimo įvykiu tapo kultinio rašytojo Viktoro Pelevino (g. 1962 m.) knygos „P5“ pardavimas, prasidėjęs knygyne „Moskva“ spalio 5-osios naktį. Raidė P yra simboliška V. Pelevino kūryboje: ja prasideda rašytojo pavardė ir daugelio jo knygų herojų vardai. Skaičius 5 rodo, kad knygą sudaro penkios dalys ir kad ji pradedama pardavinėti 5-ą mėnesio dieną. Kiekvienam penkiasdešimt pirmam pirkėjui nusišypsojo laimė nusipirkti knygą su rašytojo autografu.

 

V. Pelevino knygos išverstos į daugelį pasaulio kalbų, net į japonų ir kinų. Lietuviškai galima paskaityti jo romanus „Čiapajevas ir Pustota“, „Skaičiai“, „Šventoji vilkolakio knyga“.

 

Respektabilusis „French Magazine“ įrašė V. Peleviną į 1000 pačių žymiausių pasaulinės kultūros veikėjų sąrašą.

 

Lietuvos rašytojų sąjungos mėnraštis „Metai“, 2008 m. Nr. 11 (lapkritis)