ŠTAI IR PAUKŠTUKAS. Taip pavadintas pirmajame knygos atvarte tupintis eilėraštis. Štai ir naujoji literatūrinių vakarų lankytojams jau gerai pažįstamo jaunojo poeto A. Veiknio knyga, paantrina autoriui Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla. Tai jau antroji autoriaus eilėraščių knyga. Debiutinį rinkinį „R aktai“ išleido 2007 metais.
Aivaras Veiknys į kūrybos tėkmę įlieja gyvenimo šerpetas, nenudailintus artimųjų paveikslus, į sąmonę įsirėžusius vaiko metų potyrius ir regėjimus. Nepaisant šiurkštybių, – tai šviesos ir harmonijos pusėn einanti poezija. Paukštuko liudijimai yra fotografavimo poetinis žanras, – kai vaikas laukia pasirodant paukštuko. Autoriui jau paklūsta poezijos kalba, skirtingos vaizdų trajektorijos.
Knygos redaktorius, poetas Aidas Marčėnas apie autorių ir poeziją: „Aivaras Veiknys – poetas. Eilėraščiu besikabinantis į gyvenimą – beviltiškai ir viltingai, dorai ir nepadoriai. Poetas iki paukščio kaulų tuštumų, poetas labiau, nei poetui derėtų. Todėl kartais nedera. Gražiai, it koks taperio pianinas.
Aistringai išgroti net klasikines dermes, kurių karštligiškai ieškoma ir – kaip paukštukas liudija – vis dažniau randama: tiek asmeninėje biografijoje, tiek dar asmeniškesnėje, nors kartais vis dar į kitas panašioje, bet jau ir iš vienatinio, nepakartojamo gyvenimo išsiskleidžiančioje poezijoje. Poezijoje, kurioje savo darbą jau dirba kalba – o tai (visų eiles rašančiųjų dėmesiui: tik tai) reiškia, kad čia kalbame apie tikrą poetą.
Taip, sugroti dermes ne itin derančiu instrumentu – štai kur melodija, verčianti suklusti, pajausti. Susimąstyti ir apie atlikėjo galimybes, ir apie poezijos perspektyvas.“
VASAROS GRIUVĖSIAI
1. Nuotrauka
Būna –
užsuka vėjas paklydėlis,
limpančiais pirštais
praverčia algebros vadovėlį,
numestą andai ant sujaukto lovos krašto,
įsimena kelias formules,
išsprendžia kelis nežinomuosius –
tiksliau, be jokios žinios iš čia prapuolusius,
galbūt jau mirusius,
svetimo gūsio svetimoje žemėje užpustytus,
tačiau vis dar plačiai besišypsančius
knygų lentynose,
tarp apdulkėjusių herbariumų,
niekad neuždegtų žvakių...
Aš tas –
su spaliuko žvaigžde krūtinėje,
liūdnokomis akimis,
rankose laikantis šunį...
Ant lempinio televizoriaus
motinos pastatytas...
Linkteliu vėjui,
čia vis užklystančiam,
linkteliu jam
vos, vos
du su puse
dešimtmečio
tėvo fotografuojamas.
2. Keičiamės vietomis
Sunku šitiek išbūti vienoje pozoje –
beveik nekrustelint,
nekvėpuojant –
laukiant ir laukiant paukštuko,
kuris jau išskrido
pro išdaužto stiklo angą.
Dažnokai nutirpsta kojos,
pradeda svirti rankos,
maldaujančios bent minutės
poilsio...
Galiu kiek numigti plačiai
atsimerkęs,
neišsiduodamas,
kaip dera budėjimo poste,
bet juk ir akims,
atskirai nuo manęs vis budinčioms,
retkarčiais reikia miegelio.
Kurčio miegelio –
ausims įsitempusioms.
Liūdno miegelio –
šypsenai užtaisytoms lūpoms.
Retkarčiais būtina pramankštinti
kojas, kad atitirptų.
Todėl ir išmokau derėtis su vėju –
išmokau įtikint trumpam
susikeisti vietomis.
Štai ir dabar: jam į krūtinę
nuo laiko išblukusią įsegu žvaigždę,
įkvepiu,
perduodu saugot nemirksintį šunį,
iškvepiu –
kvapą atgavęs,
šuorais tolyn pasileidžiu.
3. Senuoju maršrutu
Kokios čia būta kariuomenės?
Ko taip ieškota?
Ko nerasta? –
suluošino, subjaurojo –
supleškino tvartus
ir senąjį elektrinės sandėlį –
beliko vien pelenai;
išvartė geležinkelio bėgius –
abipus pylimo gurgia tušti vagonai;
metalo laužui priduotas miškas,
išvežtos vario voverės,
nuogas gegutės balsas mėtos
griovy –
prisikukavo, mėtos
niekam nereikalingas;
šimtmetį neravėtas daržas –
piktžolių tankumyne
slepiasi sulaukėjusios bulvės,
tokių jau nevalgyčiau,
nė nesodinčiau –
žemė susvetimėjusi –
kliba pakrantės blokai,
giliai po vandeniu dūsauja tiltas,
slidžius turėklus šlifuoja
kuojos bei ešeriai;
neatpažįstu mokyklos sienų,
dingo biblioteka;
iškirstos kiemo slyvos,
topoliui amputuotos galūnės,
dairos pro langą ne mano motina,
puola po kojom ne mano šuo,
durys namų reikalauja
kodo...
– Kokio kodo?
– Kokios kariuomenės?
– Kokio vėjo?
2013 m. vasario 28 – birželio 9, Vandžiogala
Aivaras Veiknys. Paukštuko liudijimai: eilėraščiai. V.: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2014.