Waldemar Chrostowski gimė 1951 m. Kunigas, Senojo Testamento egzegezės ir teologijos dėstytojas, tyrinėja judaizmą ir biblinę archeologiją. Vyriausiasis „Collectanea Theologica“ redaktorius, dviejų knygų autorius: „Pranašas istorijos akivaizdoj“ (1988) ir „Popiežius piligrimas. Jonas Paulius II pašto ženkluose“ (1989). Gyvena Varšuvoje. Pranešimas, kurio pagrindu parengtas šis straipsnis, skaitytas konferencijoje, skirtoje miesto teologijai 1989 metais Varšuvoje.
Paolo Santarcangeli – italų mokslininkas, išgarsėjęs veikalu „Labirinto knyga“. Šioje knygoje , pasiteikdamas mitologinius, archeologinius, etnografinius, psichoanalitikus ir kt. duomenis, autorius siekia pateikti visuminį labirinto vaizdą, išryškinti šio kultūros simbolio prasmenis. Vieną skyrių iš „Labirinto knygos“ – „Centras“ – čia ir pateikiame.
Harvey Cox gimė 1931 m. Protestantų teologas, JAV Harvardo universiteto teologijos fakulteto profesorius. Vienas žymiausiu atstovų radikaliosios „teologijos be Dievo“, skelbusios tradicinio krikščioniškojo Dievo mirtį. Suvokdamas šiuolaikinę Vakarų civilizaciją kaip technopolį, kuriame dominuoja pragmatinė, funkcinė nuostata, radikaliai desakralizuotas, atsisakęs transcendentinio Dievo mąstymas, H. Cox kelia krikščionybei reikalavimą prisitaikyti prie technopolio kultūros ir tapti jo ideologija. Religinis žmogus jam – nei metafizikas, nei mistikas, tai žmogus, susitinkantis su Dievu kasdienybėje, suteikiantis jai šventumą bei prasmę. H. Cox išgarsėjo savo knyga „Pasaulietinis miestas“, iš kurios ir pateikiama ištrauka.
Boris Vian gimė 1920 m. miestelyje Ville d'Avray, netoli Paryžiaus. Žymiausi kūriniai – romanai Dienų putos (L'ecume des jours), Raudona Žolė (L'herbe rouge), Širdžiatraukis (L'arrache–coeur), Ruduo Pekine (L'automne áPeikin), novelių rinkiniai Skruzdės (Les fourmis), Vilkolakis (Le loup–garou). Novelė Liūdna istorija ir yra iš pastarojo rinkinio. B. Viano kūrybai būdinga originali fabula, neįprastas stilius. Jo kūriniuose pinasi lyrizmas, žiaurumas, absurdas, humoras, ironija, fantastika. Juose dažnai vyrauja iškreipta „atvirkščia logika“, teikianti nepakartojamo komiškumo. Borisas Vianas mirė 1959 m. Jaunystėje nesuprastas ir deramai neįvertintas, po mirties jis tapo vienu iš populiariausių Prancūzijos rašytojų.
Wolfgang Borchert gimė 1921 m. Hamburge, mirė 1947 m. Bazelyje. Prozininkas, poetas, dramaturgas. Gyvenęs vos 26 metus, Borchertas paliko brandžių apsakymų, eilėraščių ir garsiąją savo pjesę „Lauke, už durų“. Borchertą rašytoją formavo du komponentai – miestas ir karas. Kupina ekspresijos jo lyrika, karštligišku stiliumi parašyti apsakymai liudija didžiulę kūrybinę energiją, kurią nutraukė mirtis grįžus iš amerikiečių nelaisvės į gimtąjį Hamburgą. 1941 metais pašauktas į Wermachtą, 1942 metais Borchertas sunkiai sužeidžiamas, vėliau už antimilitaristines nuotaikas kalinamas Berlyno Moabite. Vėl patenka į frontą , vėliau į nelaisvę. Po karo Hamburge dirbo kabareto vadovu, teatro asistentu. Iki pat mirties rašė.
Miestelėnai: „Tauros“ almanachas. – Vilnius: Taura, 1991.
Miestelėnai: „Tauros“ almanachas. – Vilnius: Taura, 1991.