***

tėvyne
tėvyne
tėvyne

romus gyvulėli
žodynų

gena tave
namo

kas vakarą
aklas piemuo


Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.




Paskutinė vakarienė


Lauždamas duoną gūdžiai raudosi
vakaro burės skaisčiai raudonos
vėjas it aklo daina

pirštai ant stalo
             grafika
             gotika
kelias kaip smuikas
             imkite
             grokite
vėtrungių aimaną


Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.




Nostalgiškas


išvažiuot kur ruduo kur spalvotuose
lapų žemėlapiuos sudegė mano keliai kur
gilu kur kas rytą apsipila prakaitu šaltu
klevai ir voratinklių gūžtoje noksta
rami nebūties valanda

Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.



Autsaiderių rojus


I.


bitės tebeneša medų
į ištuštėjusius viešnamius
musės pavargę nuo orgijų
miega orkestro duobėj

apšvitinti nevilčia viešpačiai
brenda kazarmų koridoriais
kiemsargis uždega šviesą
niekas nepaaiškėja

bitės atėjus vakarui
gelia į grindinio akmenį
miršta savęs neatminę
viešpačiai brenda aklyn


II.


kiemsargis sapnuoja bites
bitės sapne reiškia gaisrą
viešpatie kaip reikėtų gaisro
šnabžda ryte
pagiringa kiemsargio sąmonė
dieve kaip gaisro reikėtų
toms
suvytusių lapų pusnims
šiugždantiems
bergždžių atsiminimų pusnynams
kalendorių lapeliams
nuo pirmadienio iki pirmadienio
nuo avanso iki algos
traškančiam
dokumentų popieriui
riebaluotoms kupiūroms
nuo algos iki avanso
nuo avanso iki algos
išgeltusioms nuotraukoms
cigarečių pakeliams ir
laikraščiams dieve kaip
gaisro reikėtų ne-
užgesinamo ne-
užgesi-
namo


III.


gaisrininkus po darbo
myluoja moterys vėsios
moterų kūnais srūva
drungnas glamonių vanduo

moterims reikia gaisro
geismo aistros katarsio
gaisrininkams po darbo
norisi šalto alaus


IV.


gastronominis laikas:
penkiolika valandų trylika minučių:
poetas eina į gėrimų krautuvę
ir perka butelį vyno

lygiai šešioliktą valandą
poetas įpusėja butelį
ir paima popieriaus lapą:

popieriaus lape
sugalvoja save;
poetą, geriantį vyną
sugalvoja savo mylimąją
nuogą priešais didelį veidrodį
žiūrinčią į savo senstantį kūną:
krūtys šlaunys liemuo
kaip kariauna
kuri niekad nebeis į mūšį

paskui sugalvoja luošą balandį ir poeto
laišką mylimajai kurį
neša balandis snape viršum miesto
kol jį pašauna
neišgalvotas berni(kštis


p.s.
kiemsargis randa negyvą balandį
ir kruviną popieriaus skiautę
berniūkštis padega lapų krūvą
ir gaisrininkai palieka
miegančias moteris


p.p.s.
poetas išgeria butelį
ir užrašo ant transparanto:
alkoholis
             proletarą
                          bukina
alkoholis
             poetą
                      galanda


V.


vyrai sapnuoja moteris
moterys sapnuoja abortus
poetas sapnuoja metaforą:
šitas miestas panašus į...

- o šiukšlynų katės lošia pokerį iš silkių galvų
o impotentas mėnulis spokso pro langą į besimylinčius
o išgąsdintas vaikas prabunda ir verkia į tylą
o išprotėjus lakštingala priemiestį suokia į tuštumą

tūkstantis žadintuvo injekcijų
prikelia miestą naujam somnanbuliškam šokiui
ir tūkstantis pagiriotų kiemsargių
valo išpuvusius miesto dantis


VI.


miestas klaidus kaip miegas
smilkstantis virš akiduobių
vėjas ridena skiemenis
tarsi negyvas bites

balso ašmenys trupa į akmenį
žvilgsny skleidžiasi nuovargio gėlės

brendame sapno koridoriais
gesindami žodžių žvakes


Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.




Gott ist tod


maži žmogeliai
eina ratu
mušdami didelį būgną

kai apsisuka galvos
žmogeliai krenta
į juodo neono duobę

jie sklaidosi bet neišnyksta
nes materija yra amžina


Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.




Du natiurmortai su mėnuliu


I.


parėjau namo:
kieme
gulėjo kruvinas
negyvas mėnulis

pasilenkus ties juo
raudojo mano motina

tarsi raudotų manęs


II.


šveitri delčia
nukerta mano galvą

ji krenta
ant sidabrinio padėklo

režisierius nuleidžia uždangą
ir padega dekoracijas
aptaškytas krauju

Svetimi. - Vilnius: „Vakarinių naujienų“ leidykla, 1994.