Fethullah Gülen. Klausimai islamui. V.: Dialogo kultūros institutas, 2005.

       Seniai seniai tėvui Pasauliui viena laisvo elgesio moteris, vardu Religija, pagimdė trynukus. Du broliukus – Judaizmą ir Islamą – ir sesutę Krikščionybę. Aišku, mamytė pasakė, kad jie gimė ne vienu metu, kad įsčias paliko vienas po kito, tačiau tėveliui nė motais tos kelios trumpos akimirkos, jie jam atrodė lyg trys vandens lašai, todėl visus vienodai mylėjo.

       Bėda ta, kad vaikai pasirodė esą baisiai negero ir pikto būdo. Dar gulėdami lopšyje, kūdikėliai ėmė vienas kitam badyti akutes, visaip skriausti ir stumdyti – tarytum vietos po saule jiems būtų neužtekę. O paaugę sužvėrėjo galutinai – atsiskyrė savo kambariuose ir taip vienas kito nekentė, kad vis taikėsi brolį ar seserį nužudyti. Ir vis skundėsi ir skundė vienas kitą tėvui: vienas įtikinėjo, kad gimė pirmasis, kita tvirtino, kad yra gražiausia, trečias gyrėsi savo narsumu ir jėga.

       Todėl tėvo namuose niekada nebuvo ramybės. Judėjai engdavo krikščionis, krikščionys pavergdavo musulmonus, o musulmonai žudydavo judėjus.

       Ne kitokia ir dabartinė pasaulio istorijos akimirka – sustiprėję krikščionys ir judėjai trumpam susivienijo prieš savo brolius musulmonus. Judėjai užkariavo Palestiną, Vakarų krikščionys – Afganistaną ir Iraką, Rusijos krikščionys žudo savo brolius musulmonus Čečėnijoje, o sekuliarizuoti Turkijos musulmonai – tos pačios tikybos brolius kurdus. Ką gi daryti daug silpnesniems Alacho sekėjams? Kariauti partizaninį karą? Jis jau vyksta. Dar galima kovoti „nematomame“ fronte.

Vakaruose priešo įvaizdis jau sukurtas. Tūlas judėjas Niujorke ar krikščionis Vilniuje apie musulmoną pasakys: apsirūkęs hašišo tamsaus gymio kitatikis laukinis, džihado fanatikas, teroristas, užantyje slepiantis durklą arba bombą.

       Sušvelninti priešo įvaizdį, įrodyti, kad musulmonas yra tikras brolis, – štai toks ir yra šios knygos tikslas. Knygos, kurią parašė vesternizuotos Turkijos pilietis, islamo žinovas, žymus visuomenės veikėjas, už savo religinius įsitikinimus sėdėjęs kalėjime. Ši knygelė specialiai adaptuota Vakarų skaitytojui, joje supaprastinta klausimų ir atsakymų forma (ji man priminė brošiūras „Kaip užsidirbti milijoną“ arba „Kaip įsigyti daug draugų“) aiškinamos pagrindinės islamo idėjos, apie kurias Kėdainių ar Skuodo gatvėje sutiktas žmogus dažniausiai neturi nė žalio supratimo...

       Tik vėl bėda, kad tokie tekstai – tik šauksmas tyruose, ideologijos traukinys per toli nuriedėjo ir jį pasivyti – beviltiška. Tenka tik skėstelti rankomis ir ką nors pseudofilosofiškai sumurmėti, pvz.: „Pradžioje buvo laisvo elgesio moteris, vardu Religija“.

       2006 01 07