PAVASARIO FUTURIZMAS

Beržai ir gluosniai čir--vir--vir.
Vieversėlis — vyras.
Debesų fakyrai
Medžių šakomis nusviro.

Lakštingalų, lakštingalų...
Jurgiuk! Palauk! Jurgiuk! Palauk!
Jurgiuk! Jurgiuk! Jurgiuk!
Ir botagu per visą mišką čiaukšt!

Nudribo snaigių kryžmės.
Kai riktels pempė „gyvas!“,
Žiūriu: nuo kelmo driekias futurizmas
Ir šauk gyvenimo aktyvas!

Baloj tilvikas
Tili—tili—tili.
Bala
Tili—tili—tili
Sparnuota radio prabilo.
Ir Argentina, ir Peru, ir Čili
Mus sveikina pavasariui atgijus...

Toli — tai švilptels,
Arti — tai šuktels varnas.
Paraižys orą sparnas,
Ir šauks varnėnas
Fju—
Fju—
Fju—turizmas!

MOTYVUOTAS PAVASARIS

Saulė sausina takus.
Pempės lekia pas vaikus.
O kaip aš, perkūnas,
Būsiu linksmas ir smagus.

Aš perrėšiu dangui skverną
Pasirodysiu žaibuos.
Ir išgąsdysiu tą berną
Atsiliekantį darbuos!

Kraujas šeldina jausmus
Ir kiekvienas neramus.
Ir ašai, perkūnas,
Būsiu jaunas ir ūmus.

Aš perrėšiu dangui skverną
Pasirodysiu slapčia
Ir išgąsdysiu tą berną
Kurs pas mergą eis nakčia.

Jau lakštingalos miškuos.
Tuoj ir gegė čia kukuos.
O kodel perkūnas
Dainuškėlių nedainuos!

Aš perrėšiu dangui skverną,
Uždainuosiu tra—ra—rai.
Aš išdurninsiu tą berną,
Jei jam žemėj negerai.

DANGUJ PAVASARIS

Kažinkas riktelėjo:
Danguj pavasaris!
Kai galvą aš aukštyn atšmiktelėjau
Tikrai, besantis.

Zodiakai suktiniuojas.
Gulbė lekia.
Grigo ratai tekiniuoti
Ir dumblais aptekę...

Zodiako mergai
Krūtys atlapotos.
Vėjas.
Vėjas.
Vėjas.
Ten toliau jau išrikiuoti
Šieną piaut piovėjai...

— Verši, nelaižytas verši,
Kai pasaulis kūliu versis
Ar subliausi, verši?

Čia vanduo išlietas.
Plūsta upės.
Avinas dangun ragus susukęs
Paukščių kelias — kietas
Grigo ratai sukas.

DABAR — PAVASARIS

Dabar — pavasaris.
Pavasaris — tai viskas.
Žinai, kai oras tviska,
Žinai, kai akys mirguliuoja
Ir dar žinai, kad tai ne viskas.

Kaime ar palei tvorą,
Ar palei kokį taką
Pavasaris plakas.
Lyg vėliavas kokias
Pavasaringos kaimo bobos
Iškarstė rankšluosčius, paklodes,
Ir baltuoja kvadratais sodas,
Kai skepetos mergų padžiautos,
Kai vėjas skepetas, paklodes plaka.

Kai sniegas tirpsta — oras grynas
Lyg vėliavos padangėj — plakas,
Ir gyvatyne
Pabalę dėmės nyksta. —

Paklodžių įtempti plakatai
Lyg vėliavos padangėj — plakas.
Kaime pradžiūvo takas,
Kitur — įklimpo ratai,
Bet arkliui traukti sekas

________________
Kalba ir rašyba autentiška
Keturi vėjai Nr. 2. – Kaunas, 1926 m. gruodis