NUOTRAUKOS
1.
Pražiota burna
Violetinis veidas
kūnas kniūbsčia
plikas ir drėgnas
riksmas elektros
šokas virpantys kontūrai
žaibas
pradėjimas
2.
Pražiota burna
mėlyni pirštai riksmas
virkštelė lyties organai
kruvinas pakaušėlis
keturios valandos po gimimo
3.
Pražiota burna
deguonies žarna
mėlyni pirštai
pridengta nuogybė
virpantys kontūrai
išėjimas
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Netinku tau į mylimas
tau į žmonas
o tau – į drauges
tau į seseris
o tau netinku į motinas
į dukteris netinku
į pacientes nebent...
netinku į darbuotojas
į rašytojų sąjungą ar poetes
į patarėjas guodėjas
sau pati netinku
netikra
kaip pilka valanda
tik giliausiam dugne pasislėpus
kai imu čiulpti nykštį
skutu bulves ar geriu citramoną
ar smengu teatro salės tamson
tik tada trupučiuką gyvuoju
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Ji žiuri į mus
lyg nedrįstų išlipti iš sapno
gal pakviesti taksi
duoti vaistų
pašildyti sriubą
supinti pasklidusius plaukus
gal sakyti ateik
jau birželis
laikas – vasarai
siūtis lengvas sukneles
o ji žiūri
žiūri ir virpa
akyse pasaulinis siaubas
žūtis
gal sakau
susikirtai per egzaminą
ar amžinybėje klaidžioji
eikš galėtum paraginti
norėtum
arčiau pasišaukti
betgi ir pats
nežinai
esi ar sapnuoji
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Ką aš čia veikiu
ką veikiu Viešpatie
įkniubusi į kažkokius popierius
pornuchinius žurnalus
atseit uždarbiauju uždirbu
šeimai pinigus gėdą ir garbę
amžiną moters šlovę amžinai
kas nors juk nuplėšia maždaug
tokia antraštė ne tik kūdikio šlapios kelnaitės
ką čia veikiu
leisdama gal pačias paskutines savo dienas
postringauju apie maketą šriftą bobišką logiką
atremdama savo infantiliška baime
visa tai čia veikiu aš
veikiu
ir niekaip nepriveikiu
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Sukeičiau vietomis laiką
įvykius jų prasmes
mokau mergaitę
ko pati – niekados
tai ir mano
tik 20 metų
o svaiginantis ilgesys
o rauda akyse
tik porą bereikšmių plikų
mano –
nieko nieko
praeis...
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Pažinti patirti save
į patį dugną krenti
į pragarą – paragauti
visų saldžiausiųjų vaisių
užginta – nebeužginta –
nes atgini
stebi save ir stebiesi
vėliau stebiesi
kad jau nebesistebi
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Kažkokia salė
šnekamės vienas prieš kitą
išeidama iš namų pasikvėpinau
postmodernizmas taip taip siaubas
visiška jausmų atrofija
taip manote? vaai koks puikus vyriško dezodoro kvapas
arba tualetinis vanduo mirsiu turbūt daugiau kaip šimtas
gal padovanoti vyrui Kalėdoms ne mano kišenei
suprantu sakau bet negi dabar uždrausi tą postmodernizmą
tolygu uždrausti save ačiū maloniai linkteliu
vieną taurę jau gėriau
o jis dar arčiau lenkiasi visai palinko
regis peržengtos privatumo ribos nebesaugu
taip mačiau Otelą net du kartus žiūrėjau
finale stovėjom ir šaukėm bravo tokie išgyvenimai
nepasimiršta žingsnis jo ranka ant mano peties
alsuoja į kaklą
labai paraudusios akys gal hipertonikas girdėjau nevalgo mėsos
viena postmodernistė už nugaros slenka sėlina artyn žinia
mėgins įsiterpti ot karvė nepakelia konkurencijos škac škac!
į kaklą į kaklą alsuoja
kokia netikėta Dezdemona kokia plastiška
gal galėtų būti kiek raiškesnė tartis ji nuėjo
karšta trūksta oro neatsimenu ką sakau
žinau kad žavingai juokiuos išmokau iš tėčio
tada užkiša neklusnius mano plaukus už ausies
jaunystė jis atsidūsta salėje pasirodo Labai Įtakinga
užeikite į redakciją pratęsim diskusiją gal publikuosime
jau visiškai valdišku balsu postmodernizmas vertas diskusijų
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Kaip nors tave atkapstyti
iš prisiminimų griuvėsių
išvynioti
iš aistrų ir ilgesio šilko
dar vieną vienintelį kartą
įtraukt į save
rankų ir ašarų kvapą
nulaižyti blakstienų druską
pirštais antakių eglišakius apvedžioti
smilkinio pulsą smilium išgirsti
išvynioti iš aistrų ir ilgesio šilko
o kas rytą į veidą – tas šilkas
tas girtas ūkanų miestas
į širdį tie nekalti
lapkričio pratimėliai
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.
***
Žila alkoholinių gėrimų pardavėja
valo prekystalį didelėj nejaukioj parduotuvėj
dainą traukia drauge su tokia Giulija
na tai kas kad vėjai vėlei beldžias į duris
kad jaunystė pasiklydo ir negrįš
cha cha cha čia tai gerai
čia tai gerai juokiasi garsiai ei ar girdėjai
klausia draugės prie daržovių skyriaus
čia tai gerai pasakė ir negrįš
kas gi ir būtų jei grįžtų
Zelčiūtė, Dovilė. Lapkričio pratimėliai: Eilėraščiai. – Kaunas: Nemunas, 2003.