valiukas vinis


***
kiekvieną vakarą su nerimu
paskambins kas pasakys ką
nors tokio suglumins primins
ką seniai pamiršta klausinės
tardys dantim grieždamas
iki girgždesio spausdamas
juodą ragelio plastmasę ką
pasakysi kaip teisinsies o gal
įrašinėja o gal prijungtas melo
detektorius nereikia net
detektoriaus supras ir taip
iškart iš pusės žodžio pauzės
kvėpavimo nelygumo kad
visa ką sakai kuo prisiekei
kumščiu mušdamas krūtinę
ką perskaitei iš rytinių
laikraščių ar storų foliantų
ką sužinojai krautuvėje ar
susikonspektavai stropiai per
paskaitą ką išgirdai per tašką
ir televizorių yra melas

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***

       iš pradžių buvo baimė

ožių daina
kentaurai ir raganosiai
pano ragelis aksomu
muštame karstelyje
apdulkusiu antvožu

ir baimė

kad jį kas atvoš

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



NEBAIGTAS

apleido pagalvę
plunksniniai debesys
liūdesio smalkės
smelkias į smegenis

užsitempė balkiai
kaproną voratinklių
sugedusios malkos
prie šalto pratina

kritusiom musėm
išbėrė palangę
po suolu nususus
šarangė varangė

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



KAI MANO DRAUGAI
RAŠO EILĖRAŠTĮ
APIE ŽYDINTĮ KRŪMĄ



tame
krūme
guliu
girtas

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
kalijos hortenzijos chrizantemos
anturiai gražiausios gėlės ir tu
aš numirėlį iškelsiu ir iš karsto
padirbsiu valtelę aš iš valtelės
lovą padirbsiu ir sups tave bangos
mano aistros tik pasilik naktį
su manim prie numirėlio būsim
tik dviese baidysime žiurkes o
būti dviese jau yra erotika

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
brangioji kokia čia
           smilga tavo plaukuos?
vėjas atlėkęs į garbaną
           įsmeigė man
mieloji o kodėl šitaip
           veideliai tavo rausvi?
man į skruostus abu
           švelniai alsavo ruduo
mylimoji o kodėl mūsų
           guoly kankorėžių sėklos?
šilas atėjęs nuvargęs ilsėjos
           nuostabioji o kodėl
mano rankose kraujas?
           tu pasiėmei dalgį ir tik
šmirkšt jam per gerklę
           o žavingoji papasakok kodėl
tavo nuliūdus galva ant peties?

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



PRO LANGĄ ĮSKRIDO NAKTINĖ PLAŠTAKĖ

ne paslaptis
pro atdarą langą dažnai
įlekia vabzdžių
rūkai pradaręs kad dūmus
ištrauktų žiūrėk jau pilna
visokios bjaurasties

ir įskrido pro langą naktinė plaštakė

trenkęs į lempą į sieną
lubas kur prisiliečia
auksiniai milteliai palieka

nurimtų nutūpus sustingtų
pasigrožėtumėme jos
dulkėtais sparneliais
sparnelių rašteliais ir
susimąstytumėme apie naktį
ir pasiuntinius jos

tai ne!
maskatuojasi duodasi
lyg savižudis kuriam jau
stinga jėgų trenktis taip
kad iškart nusibaigtų
užverčiau žurnalą susukau
ir tik plest ją prie sienos
tai nei miltelių auksinių
nei sparnų tik
šlapio šūdo blynas

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
į naktį
sumažėja juoko ir visos
nepateisintos eilutės
juodom avim nutilksta
juoduos laukuos tik
           durų girgžtelėsimas
nutraukia himną (tylą?)
tarytum kilpą
per sunkus
savižudis ir
           juoko nebelieka tik
vėjas kosteli dulkėtos
menės klostėse ir
lyžteli sustirusias žvakes o
           aštrūs geltoni liepsnų
nagučiai
įsikabina į ant
grindų palietą žibalą (alyvą?)
           kilimo raudoni ornamentai
ima vytis
raizgiaisiais
rokoko vijokliais ir
           kaitinti tartum
medinį katilą
lubas
           trumpam juodi laukai
iškrinta sniegu bet
jis ištirpsta ir su visom
avim bematant suanglėja taip
           nieko nebelieka tik
kortos trūkstama akis

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***

        taip reikia gyventi šitą seniai sugalvojau
        bet nebuvo progos papasakot
                                                     M. A.


reikia laukti savaitgalio tada
prisigert susimušt prisipūdyt
paskui savaitę arti sopančiais
šonais iki kito savaitgalio

reikia laukti krepšinio rungtynių
žiūrėti ir sirgti ir sirgt nepagydomai ir
keiktis ir rėkti ir iki suvaikėjimo
reikia krepšinio

reikia stengtis nežvilgčiot į
laikrodį ir maloniai nustebti kaskart
o! jau pietūs! reikia laukti
pietų o po to vakarienės

reikia statyti venterius
kiekvieną vakarą temstant
lyg veidrodžio paviršiumi slysti
nekeliant aukštai irklų

ir spęsti spąstus žuviai
pačius gražiausius spąstus pačius
geriausius spąstus dienai
jau iš pat vakaro

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
kur rodyk arba nusuksiu
sprandą jie kalbėjo vienas
per kitą du vyrai
keikdamiesi iš susijaudinimo
drebančiais balsais skubėjo
nesupratau ko jie iš tikrųjų
nori kažko slapto ir paslaptingo
kas giliai paslėpta
sudavė kelis kartus kol
spėliojau kas tai galėtų
būti aš į ašaras nes supratau
ko jiems dėl ko prisiekiau
gyvybe ir visa transformerių
kolekcija neišduosiu rėkiau
aš prisiekiau bet skausmas
parode kelią pievoje tarp
krūmokšnių kur akmenų krūva
puoliau ant kelių plėšti
velėnos kol lėkštės dydžio
šmotas atsiknojo atsidengė
tai ant ko pastatyta
gyvybė pienės ramunės
rugiagėlės akmenukai po
stiklu onutės ir marytės
sekretas dabar jau mane
užmuškit aš išdaviau paslaptį
jie sutiko užmušti vėliau kur
pistoletas durniau tu mažas
tėvo pistoletas skėlė man
delnu pakaušin praslystančiai
ir pasitraukė

pistoletas! taigi spintelėj
už stiklainių virtuvėj visas
kiemas tai žino

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
pavasarį susirenkam ir
prasideda
nuo gaidžių iki šikšnosparnių
ietysužnuodytosstrėlės

prisakėm vienam nesitraukt
iš sargybos po vynuoge

savaitę lijo
pratūnojom namie
gavom profesijas vedėm
nusipirkom mašinų

pasikabinom ant veidrodėlių
baltą plastmasinį skeltuką
pasmaugtam vynuogės
poste atminti

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



***
kapsčiausi šiukšlių konteinery kol
priėjo toks ir pasiūlė varyti iš čia čia
mano teritorija oi ne jūs klaidingai
mane supratot aš netyčia per išsiblaškymą
supainiojęs ne tą maišelį išmečiau
bordinį sąsiuvinį storais viršeliais
knygos rankraštį niekaip negaliu
surasti visi jūs taip netyčia per
išsiblaškymą vienam raktai nuo
buto kur pinigai guli kitam smuikas
kaip dar ne kontrabosas įkrito
išdidūs tokie neišsiduos kad
knisasi konteineriuos kaip
ir mes sako sąsiuvinis su eilėraščiais
per klaidą o iš tikrųjų tai vienas
turtą prašvilpė kitas muziką metė –
ne čia pametei ne čia ir ieškok –
o dėl netyčia tai nebūna jokių
netyčia viskas užprogramuota
pasąmonėj tas reiškia kad jum
reikia mesti rašyti arba atsisakyti
nusistovėjusios stilistikos arba
ir viena ir kita kelio atgal nėra
o dabar pyzdink iš čia nachui
kol šiknos neatspardžiau

kas man beliko palikau savo
estetizmą šiukšlių konteinery
nusprendęs nuo rytojaus sėsti
rašyti socialiai angažuotos lyrikos

P.S. tas valkata tas menkysta tas
susmirdęs pleiskanotas bombas
kuris nuvijo mane nuo konteinerio
atkapstė mano rankraštį ir paskelbė
spaudoje savo šlykščiu vardu
gavo premiją
tai niekšas

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



JAM PATINKA

man patinka moterys
liesos plonos kaip
svirtys nei pieno nei
kraujo chudobinos
vienas tik kaulas
todėl kad liesos o ne
storos man patinka

man patinka moterys
storos vieni kaulai ir
celiulitas liulančios
visa savo paviršiaus
pelke todėl kad storos
o ne liesos man patinka

man patinka moterys
mažos mažuliukės
krūtis tilptų į šaukštą
pamovus tokią pasuktum
kaip malūnėlį savo
užgaidos vėju todėl
kad mažos o ne
didelės man patinka

man patinka moterys
didelės moterys milžinės
kurioms galėtum
lyžtelt klitorį stovėdamas
ant kojų todėl kad
didelės o ne mažos
man patinka

man patinka moterys
gražios gražuolės gatve
tartum podiumu lovoj
lyg prieš kamerą jų
užpakaliukai žvelgia
į mus iš reklaminių
tentų todėl kad gražios
o ne bjaurios man patinka

man patinka moterys
bjaurios kurioms reikėtų
pakeisti galvą arba kūną
išspausti spuogus kurias reikia
slėpti laikraščiais alkoholiu
man patinka todėl kad bjaurios
o ne gražios man patinka

man patinka moterys
protingos intelektu tokių
nepaimsi bet jeigu paimsi
tai triukšmaus: bus dejonių
ir dantų griežimo protingos
ne kvailos man patinka

man patinka moterys
kvailos žalios duriukės
smagu jų klausytis kūkčioja
parverstos (juokias ar verkia?)
kol pradeda vingiuoti taip
vingiuoti taip ne pagal savo
smegenų vingius man
patinka todėl kad kvailos o
ne protingos man patinka

man patinka moterys
jaunos jaunutės vaikai
jų krūtytės dar auga ir
kietos net skauda kurios
žino kad nori labai bet
nežino ko man patinka
nes jaunos o ne senos
man patinka

man patinka moterys
senos bekraujės
globėjiškos mamos kurias
jau išduoda kūnas ir galva
jos visada žino ko nori tik
nežino ar nori man
patinka senos o ne
jaunos man patinka

man patinka moterys
mirusios negyvos padėtos
baltom drobėm užklotos
šaltos ir per daug sustingę
kad išžergtum reikia
pripilti karšto vandens
tiktai taip man patinka
negyvos nes negyvos o
ne gyvos man

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.



APIE RIŠAMĄSIAS MEDŽIAGAS

vaikščioti trapecija
domėtis tamplieriais
diskutuoti apie puolimo strategiją
negalėčiau jei man iš
nosies tekėtų kraujas

galvoti apie Kitką
suversti bėdos
mušti Dinderio
negalėčiau jei man iš
nosies tekėtą kraujas

suvesti sąskaitų
svietui margajam ant galo tupėti
nuspręsti kitaip
negalėčiau jei man iš
nosies tekėtų kraujas

fotografuotis
būti lojalus
būti apdovanotas už tai kad
           iš nosies neteka kraujas
negalėčiau jei man iš
nosies tekėtų kraujas

kraujas plona smėliu tįstančia
raudona linija pririša prie
vietos ir laiko (prie tos
moters kuri puola gelbėti
nesvarbu kad apalpo

prie pagalvės kuria
spraudies prie šnervės
lovos kurioj apmalsti
raminiesi sąli)
iki kito karto

kai vėl stversies raudonos virvelės
bandydamas nutrūkti

Valiukas, Mindaugas. Vogta vinis: Eilėraščiai. – Vilnius: Apostrofa, 2003.