vienodu dažniu sninga
rytietiškai lyg žemėn
jis sėlina (kažkas sustingsta
ir skauda tam sustingusiam abi
sustingusias (širdies?) rankas)
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
„maximalių išbandymų metas“
toks poetiškai vienas
baltą
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
sprogsta medžiai – ruduo išsitaško
tu apšaudai miestą paukščiais besparniais
miestas kruvinas tartum „desantas“
„pabaigoj bus tik lūpos ir ausys“
užfiksuota po tiltu – ir amžiams
paukščių ordų ledinis chanatas
„pabaigoj bus tik lūpos ir ausys
pabaigoj bus tik lūpos ir ausys
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
bernardas brazdžionis
bernardas brazdžionis
bernardas brazdžionis
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
trupanti kreida ant tų
pirštų, ant tų grindų, tos lentos
tam ore, sakoma, nuo kreidos
plaučių vėžys – sakoma – plaučių
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Kovos klubas. Dalis pirma
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
(pa)prastas eilėraštis apie mano ilgus plaukus
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
mėnesienos tamsa mano sienoje, mėnuo jau keičiasi
kalendoriaus lapeliai tikri, bet mažyčiai ir skurdūs jų įrašai
ir skardus, tai skardus žaibo išlydis kūne sukylantis
imituojant pirmąsias vaikystėje surastas baimes, išeinančias
atpažįstant save – sėdžiu mėnesį lotoso poza
ir pozuoju, nes baimė, mane ji geriausiai nupiešia
tarsi budą (prieš nušvitimą), tačiau jos valia neišlieka
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
antra diena nakties prasidėjimas
platus kaip jūra kambarys
pro durų plyšį skverbiasi tamsa
ryškėti atidarantiems duris
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
iš senos moters eilėraščio
mano 57-erių metų draugas guli
pievoje, skaitydamas tašką, kuriame –
pirmutinis tikras išminties pažinimas
ir pri(si)pažinimas
mano 57-erių metų draugo kūnas
plačiai, kaligrafiškai įrašytas
danguje, jo profesinis žvilgsnis –
žmogaus pagal pašaukimą
ir pagal profesiją žvilgsnis
mano 57-erių metų draugui horizontas
tvirtai po kojomis (išlikusi akimirka
„grąžintos visos paskolos dangui“
įskaitant lietaus, sniego ir
kitokių kritulių palūkanas)
mano 57-erių metų drauge,
pasiruošk lemiamam žingsniui
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
tai ant sienų piešia tolimųjų reisų vairuotojai:
grakščiai išdaužtas langas (sūrus buvo
akmuo iš miesto, menančio atlantidą)
tai ant sienų piešia tolimieji reisų vairuotojai:
išgyventas kambarys, trupantys baldai
po trigalvės gulbės nuotrauka
tai ant sienų piešia tolstantys reisų vairuotojai:
lova įžeminta, nuo kūno išsivadėjusia
paklode, nejauki pagalvė
tai ant sienų piešia tolimiausiųjų reisų vairuotojai:
birželio dienos laikraštis, priešpaskutinis puslapis
skelbimas paryškintas mėlynu apvadu
(„ieškome Žmonių, pageidautina – patyrusių“)
tai ant sienų piešia visų reisų vairuotojai,
riteriai, neturintys iš kur, iš kada ir ko
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
kakta į kietą „stoti“
mačiau, kaip saulės raktą
bandei ištrinti naktį
sakei „pigi, klastotė“
sakei „bijau (apakti),
išgert, tamsos; ąsotį!“
kovoj mažiau kartosies
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
sniego vandens ženklai
patikrink prieš saulę
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
lietaus dvidešimt penktas kadras
veikėjai vasarai ir gatvė, vidurdienį
ji pakelia lyg šventą knygą
prieš tardamas žodžius kurių
tu neišgirsi bet matysi
kai baigiasi lyg skaitinys lietus
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
signalai iš skęstančio suoliuko
gausu pavyzdžių, kad baigiasi viskas
ir dienos ir vasaros kūnai ir pojūčiai
į delnus trys adatos – toks nelaimingas
atvertas orakulo nuovargis kojose
aštriais vėjo dūžiais įšildo antradienį
trys adatos kerta į delnus ištroškusius
gimimo tamsos lyg veneros lyg grafiko
nepabaigto kosulio vasaros klostėse
jos grįžta atgręžtos į gręžinius amžinus
išmargintos raštų kaltės užkalkėjusios
taisyklėm beformės nakties, jos svyravimas
tingus echoskopas, gyvybės spurdėjimas
„tiksli“ „be signalo“ „galbūt repetuojama“, guodžiamės
kaip adatai siūlas taip vakarui vasara
vandens aštrumu išsiliejęs įrodymas
suoliukai inversijos lyjančios adatos
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
netiesiogiai – upei
„vykstu namo, o gyvenu prie upės“
su ja kalbėjausi vaikystėj ir dabar kalbu
rudens erdvė pritvinkus ir įtrūkus
žmonių veidais pabyra net saldu
„šis kelio ženklas tavo Dievo lemtas“
paliktas, sudėliotas „šit mat kaip“
ruduo netruks ilgai, sakau, pavyks ištempti
galbūt, pavyks, galbūt, labai rimtai
nusišypsosiu joms skliausteliuose žuvims sugrįžęs
ir jos man jos man jos man jos man pasakys
esi čionai daugybę kartų grįžęs tartum ryto ižas
tačiau tik šįkart tu apakęs pamatei žuvies aky –
rudens šviesa ne vien silpni fotonai
ne vien daiktai ir žmonės atminty
rudens šviesa rudens tiesa tai komos
tai komos būsenoj prabilusi sena terariumo žuvis
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
visą naktį lašėjo vanduo
mes neišplaukėm – mes išprotėjom
iki ryto, kol baigės ruduo
žiemą sausą ir aitrią pasėjęs
išėjimas į Vilnių keistai
atsidaro, o liūdna, o liūdna
mums palikti tą vandenį kaip
mūs vienatinį ----------- sūnų
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
mėnulis geras ženklas
kodėl gyveni kaip klaida
už kalbančius laiškus
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
langai sujungia žmones
rudens balsai frazuoja žiemą
barokas vilniaus atsišaudo medžiais
„matai“, o sienomis lašai išlieka
į atmintį – ilgais laiškeliais
„žiūrėk“, karu gyvybė mušasi į dangų
nežūsta niekas, sužeistus pagydo greitai
tušti langai, tvirtai neuždarytos durys, senka
lašai, ir sienų mūšiuose išlieka žaizdos
akimirka „matau – esu ne vienas“
stiklėjantis, platus kaip interneto šalys
rudens balsu laikais ant mano sienų
rasa kaip visuma: vandens, gyvybės, kelio
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
ar silpną
krito žvilgsnis į dangų
krito žvilgsnis į dangų
su vaivorykštės burėm
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
tamsa kaip lietus žalvariniame inde ji kaupias
mažyčiais lašais iš visų nugyventų naktų, negyventų dienų
tamsa žalvariniame skambančio vakaro inde
ji kaupias ir kaupiasi, kol atsiklaupę žiogai
nepradeda griežti fortissimo forte tamsa
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
taip dažnai susapnuoju nedidelį laivą
burė plakasi vėjy rami nors audringa
tarsi ašarų metais sugrįžęs išeivis
mano denis, ten – aš, tartum plyštantis tinklas
mano žuvys (žinau, jos kartojas, kartojas)
jos nuodingos, jos mirdamos žaidžia ir žeidžia
saulė leisdamos burėj užstringa, sustoja
ir neleidžia pabusti prie jūros, į eilę
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
ar nugludinti medžių šešėliai galėtų atstoti
akmenuką iš upės kurioj atsispindi
tavo atvaizdas švytintis blausiai iš tolių
girdis paukščiai (jie bando ištrinti?)
tavo sumaištį klausimus medžiams ir pojūčių kirčius
akmenuko švelnumas delnuos lyg primindamas ryžtą
įsikimba į odą ir paukštiškai kalba (išgirski, išgirski)
„tenesigręžia upės, tenesigręžia upės, tenesugrįžta“
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
lietus jauna pavasario siuvėja
nuprausia tamsai kojas
ir bučiuoja jas (plaukais)
išaušta ir dienos plyšys ryškėja
lietus jauna pavasario siuvėja
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
lyja tiltais į mano kišenę lietus
vis dar siūlo tai kas gražiausia
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.
Tomas Taškauskas. Audrapaukščio monologas: eilėraščiai. V.: Versus aureus, 2008.