mindaugas svegzda


***
Benediktai,
Kaimo šventuoli,
Mėgstąs eiles, kuriose
Be gyvių trąšos tarpsta rožės
Ir žvaigždėtų naktų girti neišniekina,
Lytinis aktas yra
Lyg motušės pyragas
Per vakarienę, per alkaną.
Su aguonom…
Jei mylis daili.
- - - - - - - - - -
Ar ir tu atsigulsi –
Kaip šventasis –
Ant dygiųjų erškėčių?



Komunistė

miestietis
kulniuojąs per papievio
respubliką
po krūvelės metų
vėl regi
gyvą komunistę:
storapilvė varlė
išsiplėtė
raudonoj gandro
tribūnoj



***
lyg sausos smilgos tarp pirštų
lūžo surūdijusios vinys
ir sutręšusios
geležies spalva dažytos lentos
atvėrė erčią
pakvipusią draustų vaisių pyragaičiais
ir aš
netikėtai atradau
o pasaulis
tai didelis kreivų veidrodžių kiemas
kur būna
kur iš tikrųjų būna
karvės atveda
viščiukus
vištos išperi
slibinus



N kronikai

mažažemių valdovų metas
bet kuriasi jau
ir imperijos
anava
dviejuos sąvartynuos
viešpatavo
du klastūs karaliai
vainikuoti
smulkiųjų vabzdelių
vyko nuožmūs karai
paskutiniame jų
rolandas
ne toks
kaip garbingasis frankas
papūtė garsiai tarp pirštų
ir pasmerkė mirčiai
savo valdovą
ir rados imperija

istorija
nesikartoja
imperatorium tapo
ne karolis



***
Mažas niūrokas
Urvelis.
Ir nieko nepaprasto ten –
Tik miršta skruzdė



***
elektromagnetinė širdis
ne geresnė
už akmeninę
plastmasinis padaras
atmerkia
stiklo akį
ir atveria jūrą
su karavelėm kolumbo
ir graužia
tarsi trandis
stalo medieną
ir ji inkščia
lyg koks šunytis
gedulo
kambary



Piramidė


Tamsos dykynėje slepiasi
Bekūnis inkvizitorius,
Kuris neleis tau užmigti,
Nuolat berdamas dygias mintis
Ir sunkų
Tamsos smėlį.
Po antklode
Sulenk vieną kelį, –
Šalia apversto sfinkso
Iškils piramidė –
Senovės išminčių bokštas.
Pabuvęs prie jo
Tūkstantį ir vieną naktį,
Suprasi,
Kam duota žmogui galva.
Tam,
Kad jis išeitų
Iš proto.



Beprasmiškas eilėraštis
pamišimui


                Skiriu visiems, pražudžiusiems
                savo gyvenimą kūryba


iki
pasaulio
pabaigos
vienas
mirksnis
raižo
žvilgsniais
dausas
buvimo
palaimintieji
nedienis
vincentas
giedras
tapo
geltona
aš tas
aklagatvio
poetas
rašau
eilėraštį
„naktis –
irgi
saulė“



***
dievobaimingą
negrą
berniuką
atėjusį
prie upės
pasisemti
vandens
kaip bedievį
žvėrelį
sudraskė
krokodilo
nasrai

rajosios
žuvys
tavo
dangaus
bet nebriski
į tropikų
jūrą
dievo
avele



***
šleikštus gimimas kraujuos, išlindusi
žarna, privarvinti vystyklai, apdergtas
užpakalis, klykimas naktim, baisus
nervų gadinimas, snargliavimasis
                                            darželyje,
mokykloje, sadistiškas gyvūnėlių
                                            gniaužymas,
apnikusios blusos, byrančios pleiskanos,
mergų sijonų kilnojimas, dažnos
poliucijos naktį, alus, cigaretės,
degtinė, keiksmažodžiai, trinktelėjimai
                                            kakton,
prikimštas pilvas, orūs plepalai,
bedantė burna, bezdėjimas kuždant
                                            maldą
ir
Švenčiausiasis Dievas,
sterili siela, tobulas gyvenimas
amžinybėje

velniai žino kas!

2006 m.