Skaito autorius

 

        Iš versmės man atnešk tą mėnulį

 

        Gaubė tylą sidabro drobulė.
        Uodas baidė palėpėj kregždes.
        Kibiruos tu nešei po mėnulį
        Ir po kojomis laistei žvaigždes.

        Pirkioj tykiai varvėjo rožančius
        Su motulės maldų dusuliais,
        O mergystė netilpo užančiuos,
        Rodės, ims ir visa prasiskleis.

        Sujudėti – ir sapno netekti –
        Nedrįsau ir dusau svaiguly.
        Ir buvai lyg sapne man tą naktį
        Taip arti…
        Taip be galo toli

        Ir po to, kai atskyrė rytojus,
        Kai pakando rūtelę šalna –
        Man visur, visada tu kartojies,
        Tos nakties mėnulio nešina.

        Bals išbals mėnesienų drobulės.
        Gervės Grįžulo Ratuos girgždės.
        Iš versmės man atnešk tą mėnulį
        Ir supilki stiklinėn žvaigždes.

 

        Iš eilėraščių ciklo „Ilgesys – ta giesmė“ (1957).

        Šis ciklas, pavadintas „Lyrika“, 1957 m. buvo paskelbtas LRS žurnale „Pergalė“.