skripka vytautas

 

 

***
kas bus sakau sūnau kas bus
kur ta puikybė protėvių kalbos
fontanai kalvos forumai prapuls
pažirs į veidus paleistuvių žvyras

 

baisiau kada teisybę žemėj žino vienas vyras
o gal tik melą nes tasai jau miręs
žmogienoje ožys prie tvarto spirias
sakai kilmingas tvirtini prityręs

 

kas bus sakau sūnau tas bus
dar verks sakau pametusie šriūbus

2000 01 16

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
nusibodo
dieve bleikas mėgo spalvą juodą
mėgo nuodą
gamtą skauda
leisk užuolaidą sutemus šunes kad nelotų
kitą šilko raštais siuvinėtą kad uždengtų tautą
tarsi moto
regim kraujo atspalviais kurs mainos didį plotą
ko tu
teisint mėginai pametęs protą
tai kas šakėm ant vandens banguoto
lyg kokioj gadynėj loto
sueiliuota

1999 09 19

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
sugulę
rugiai palei mėnulį
veidas
žemiškos klaidos
akys nebylios
tyliai pro skambesį fleitos
erdvę praardęs didžiulę
Daukanto mylios
Niekas kaip niekad iškilę

1999 09 11

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
kristus ten buvo numanomas betgi pilotas
medžių šešėliuos be kristaus ten buvo pilotas

 

jūra aidėjo jūra grūmojo kol andai nuplovė
tikrovė

2000 03 08

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
adyti odytė
pasvirę nualę nuvytę
ne ramdo o plyti prieš kosmosą didį
nu
si
žu
dy
ti

2001 04 23

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
Alfonsui Andriuškevičiui

 

vienas plaukais sidabriniais
ir antras plaukais sidabriniais
du arabai
velykų antrąją dieną
išimti iš degtukų dėžutės

 

vienas plaukais sidabriniais
ir antras plaukais sidabriniais
atiduoda man pasą arabai
ir juokiasi pilvus susiėmę

 

išimti iš degtukų dėžutės
velykų antrąją dieną

 

viršum baltos kolonėlės
labai keistame danguje
viršum baltos kolonėlės
labai keistame danguje
labai mažų daiktų skraidymas
viršum baltos kolonėlės

2002 04 02

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
nėra čionai metafizikos
praėjus šitiekai metų
puikiausiai matome pabaigą
tik neįžvelgti pradžios

2001 04 25

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
kilus karui

jis stovėjo po medžiais
kalbindamas upę (upę upę upę) visomis šito (jo) pasaulio
kalbomis

2002 03 02

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
jėzus išvaro demonus
jėzus gydo ligonius
jėzus uždeda ranką
jėzus kalba dievo žodžius
jėzus rašo (viena iš versijų)

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
duobę kelią
smiltį duobę
ranką kryžių
dangų pūgą
pūgą smiltį
smiltį kelią
karą ranką
ranką kaimą

2002 02 24

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
nes būtina kartais gyventi
ateina keliu dar neįžiūrėt
edipas orfėjas gal hermis
nes būtina kartais gyventi
ateina keliu dar neįžiūrėt
motiejus romasius gal jonas
padvelkia žinia romanu suba
rimais pamokymais (argi tie
žmonės judėtų iš vietos
į vietą tik šiaip sau)

2002 04 27

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

***
ir atsispaudžia jo veidas tomatuose
ir atsispaudžia jo veidas veidrodžio bangoje
ir atsispaudžia tu rururu tu rururu
kol rytmečiui brėkštant minios
chloroformas išgraužia
akis tu ru tu rururu

2002 04 22

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.

 

 

 

 

***
dažniausiai vartojamas epitetas yra
krintantys lapkričio lapai
ir tegu tik ambulatoriškai apmaudu
bet nerandu nieko prieš
kad į poezijos sodus įtalpintumėm sąvoką ekshumacija
viskas vyksta akivaizdoj kosmo
ir neišeina čia prieteliai juoktis

2002 04 21

Skripka, Vytautas. Užmigo žemė: Eilėraščiai. – Vilnius: Gelspa, 2002.