DANGIŠKOJI MANA

k
ą
s
n
i
a
i
s

k
r
i
n
t
a
 

l
i
ū
d
e
s
y
s

.
.
.

.
.

.


 

* * *

Jei
tekančios
ne
nu
plaun
amo
makiažo
paslaptys-
ašarų
grandinėlė
ant džinsų-
tegu



 

* * *

KŪKUOJA
ITALIŠKŲ KAPINIŲ
ITALIŠKOS GEGUTĖS

TARP KATAKOMBŲ
IR KEISTŲ MIRUSIŲJŲ NAMELIŲ
NIEKAS NEKALBINA
TIK TU

GEGUTES
PRISIVILIOJI
SUSKRISTI

Į VOKĄ
UŽSILIPINTI
AKIS

Į
KRI
TUS
Į
PAŠTO KARSTELĮ

NUSITEIKTI

BEGALINIAM
IŠSIGIMUSIAM
                        KRA
                                   TY
                                          MUI



 

KAS?

vienas iš angelų lakstė basas
kitas gi - vijosi rankiojo atplaišas glostė
                       jo sniego pūkus
ir laikė sienon trankytą
           dangiškai nelaimingąją galvą...

ryte prakutus angelo veidas buvo švarus
tik kojos va pažymėtos
ties keliais
žibutėm pražydusiom...



 

* * *

                                                                Tik viena sau be judesio
                                                             alsavo, daugiau iš vis nebuvo
                                                                             nieko kito.
                                                                        ( iš „Rigvedos")

jūroje nėra koralų nei druskų
(sūrumas nesusijęs su logika –
jos ten ir nereikėtų ieškoti)
tik
išmestos plekšnės putotų spjūvių
į kranto alkūnę
aplipusios smėliu ir taip
keliaujančios
link
jodo
lėkštelių.
 

jūroje nėra koralų nei druskų
ruda pluta apsigobusi
atspindi kitų
ne
pa
rašytuose
              pri si mi ni muo se
švelnumo supleišėtas
              kriaukles.
 

jūroje tuščia-
teliko
gūsiai
priverčiantys
susisupti standžian
                šilko šalin -
apsišarvoti-
kad skęstantys
manęs
ne
   pa
             stebėtų …



 

* * *

Aukso vilna
(melo) medumi
ap
            si
velia
pliaukšteli liežuvėliu-

ir nuaudžia
gėlėtą kilimą -

kaip tavęs nemylėtų -

kuriamos pasakos.

[ 31 veiksmą atlikęs
grįši nepasikeitęs]



 

* * *

lūpos - šnarantys žiedlapiai
begarsė eisena
atpažįstama
tolimaisiais hieroglifais
ežerų ekranuose

susipykstama

ir taip išliekama
šnarančių žiedlapių
generacijos



 

DIEVAS NEREGIMAS DRAUDŽIAMA PRIE JO PRIARTĖTI

Mylimoji geismo
adatėles
ištraukinėja
ir neskubėdama
ruošiasi
žymei ties
kaklo
įlinkiu.

po to
eina viena
lašais
kapsėdama
[balose peršlampa
batai
nusmunka gobtuvas]
įsikibusi rankon
kurią irgi norėtų
        pravirkdyti -

embriono poza
ant sapno čiužinio
supasi.

Kol kas- dievas ne
regimas.
Draudžiama
prie Jo
            pri ar tė ti…



 

* * *

VISĄ NAKTĮ ŠALIA PRASIVARTĘS
MYLIMASIS PALIESTI NEDRĮSTA-

     -     NĖ NAGO GALIUKU NENUSIŠYPSAU -

SAPNAVAU JĮ TURINT
IŠSIGIMUSIĄ LYTĮ
…………………………………………………..



 

* * *

lovų minkštiman įgrimzta
aukso
ovalai.

kaip kiaušiny
trynys
spustelėjus miego spyruoklei.

beišsiliejąs.

taip ir jis
svetimam guoly.

mylimąjį
Svajoja…