Šie sonetai jau buvo "publikuoti" ant LRS kavinės "Trečias brolis" sienų.
JŪROS LIGA
iš lengvo brizo į galingą štormą -
iš keturiolikos eilučių ir iš saiko
grakštus laivelis dar išlaiko formą,
laivelio forma laiką dar atlaiko
pamok, Petrarka, šyptelėk, Šekspyre,
nuo jūsų kranto vandenų visatoj
mane toli į ateitį nuyrė,
bet taip toli, kad veik nebesimato
kokia jėga galėjo šitaip sviesti?
kokia prasmė? ilgai garbingai dvėsti?
ar negarbingai, čia? ak, artimieji
gyvenimas nemylimas, bet geistas:
sonetą baigus - pykina; ir keista
gale pridurt - du tūkstančiai pirmieji
2001.IV.13
PERIMETRIJA
gandras kantriai virš ežero suka ratus
taip, kad liepa beveik įpusėja,
Europa vakarėja, ryte i batus
pripūstys pietrytėjančio vėjo
ir visuos kibiruos prisigrūs debesų,
ir iš tų debesų prisipūsiu
sau arkliuką Nebūsiu-buvau, o esu
iš dūzgimo kamaniškų musių
iš dangaus ežere, įsitvėręs tavęs,
mano kreivas buvimas augina rieves
į suspengsiančią tobulą natą
o kol kas vis giliau - jau beveik pas vartus
gandras gręžia, mažėja - jis suka ratus
pakraštėliais koncentrinių ratų
2001.VII.11
VIETOJE ATGAILOS
o dažniausiai rašau kaip nenoriu;
nekaltai pasileidus, keista
jėga tempias prie savo altorių -
intelekto jėga suknista?
o norėčiau lengvai, kaip Serioža -
palcy v rot i vesiolyj svist,
verksmingiau - kaip lietuvių berioza,
kreivas beržas Pauliukas Širvys
bet tikrai negalvok, jog dėl masių
taip dažnai ligi šiolei pilkąsias
sprogdinau smegenų ląsteles
iš giliau šis teroras diktuotas -
aš norėjau rašyt vien rimuotas
ir vien tau dedikuotas eiles
2001.VIII.6
BIČIULĖNUI UŽSIENIEČIUI
for ever young - nereiškia suvaikėti,
bet mirt jaunam - kaip andai hipiai mokė,
aš ten kadais buvau pasigėlėti,
buvai ir tu, dabar abu senoki
dabar iš ten - tik sniego telegramos
balandžių kojom taikiai pripėduotos,
vaikėjame kasryt po lengvą gramą,
po sunkų gramą - vakarinės puotos
ir ne stočių peronuose nubundant
man kartais traukiniai į Rygą dunda
nuo mano gatvės ligi tavo ielos
o kartais mus kažkas atsirakina
ir vertina, nelyg Felinio kiną:
- senukų suvaikėjimas gan mielas
2001.VIII.7
NUBUDĘS KĖKŠTAS
nubudęs kėkštas jaunoje lapijoj
saulėteky pagavo auksu šviesti -
gali paliesti, bet geriau neliesti -
tai kas, kad prisileidžia ir nebijo
gūdžioj puikybėj sodo susapnuoto,
kur atsitinka tai, kam atsitikti
nebederėtų, linksma susitikti -
į čia ir išsikraustykim iš proto
gražiai gyvenkim pasakai prašepus,
anapus prasilenkdami, o šiapus
ilgai turėkim vienas kitą, kol mus
išskirs netobula tikrovė, lėkštas
gyvenimas, sugirgždantis kaip kėkštas -
geri sapnai taip pat soneto formos
2002.I.15
VIDURŽIEMIS
šlaitu Nerin, kur pagiriom įraudęs
koks grafas vaikės šerną, grafą - šernas, -
kaire prie dešinės ausies priglaudęs
mobilų telefoną kreta bernas
kokiom žiniom ausies būgnelį bangos
kutena jam, kad šitaip kraupiai juokias
gamtovaizdin, sudūžtančiam kaip langas
į erdveles, kurios šiek tiek kitokios
mažiau ryškumo ir daugiau pastelės,
o danguje rugpjučio debesėlis
viduržiemį, du tūkstančiai antraisiais
ligi aiškumo neprabudęs rytas
iš gan gėdingo sapno užmaišytas
su viltimi, kad ši žiema greit baigsis
2002.I.16
LUKŠTAS
išauginti svogūną lengviau nei iš lukšto - sonetą!
pavykęs - ir ašarą spaudžia, ir atima skaitančiam amą,
už kulno paėmęs pamurkdo - į Stiksą ar Letą?
ir gražiai suvaidina nevykusią autoriaus dramą
jei sudėtas gerai, tai lengvai ima naivią merginą,
nes išmokęs meluoti išmano įstatymo raidę,
o laikydamas kulną - ne Leton, į Stiksą nardina -
ir nėra užmaršties, ir iš požemių vandenys aidi
ir išdyla riba, ir vienoda, ar valsas, ar trešas,
ir pagauna banga, ir pagavus į nebūtį nešas -
taip džiaugsmingai, lengvai - tartum Vytautui neštų karūną
tartum keistųsi viskas, bet liktų taip pat, kaip nenori,
kas svarbu? kad saldu, išauginus sonetą kaip korį,
bet svarbiausia - ne tai! pamėgink išauginti svogūną
2001.VIII.12