tekstai.lt

Agnė Klimavičiūtė. Eilėraščiai š ciklo „UŽKALBĖJIMAI“ (2006)


***
sušalę
      lubinai po motinos langu
               prakąsta duonos kriaukšlė
        ir                 juodbruvės siratos
                                                sindromas

mano Viešpats –
bizantiška
mozaika
sudėliota iš
tūkstančių blyksnių
kasdien – – –



***
buitinių
karų istorijos
rūsiuose
po įvairiausiais
rakandais
ir
padargais

tyliai
spygčioja širdis –

dieviškasis koliažas



Blanša

mes
mylėsimės tyliai
virš melsvėjančio
miesto
ir
prietarų

o vidur-
nakčiui suskambus
virpėdamos
bėgsim laidoti
vaikystės
tramvajų



***
ant manosios
Itakės
pelenų šiandien
nebyliai žydi
ramunės

buvo–nebuvo–negalėjo būti
buvo–nebuvo–negalėjo būti

       buvo–
              nebuvo–
                        ne–galėjo būti



***
juk ir jums taip būna
atsibundi ryte toks
visas išplėštas
iš konteksto
be grimo ir
grimasų
tik su spygaujančia
mintim galvoje
o gal jau
šiandien



***
gegužio
pusiaukelėj
pasisodinus tavąją
sėklą
į širdies
juodadirvę
kasnakt
poteriausiu
mėnuliui naiviai
tikėdama
gyvenimo poezija



***
tik
du dalykai gelbėjantys
nuo manęs pačios:
vilnonės kojinės ir
krūtys
kvepiančios mirtim



***
kokios absentiškai
gundančios
moterys pirtyje:
atvirom
porom
siela
mažosiom lytinėm
lūpom



***
kartais
visai be priežasties
visai netyčia
supranti
jog sapnuoti vaikai niekada
negimsta
rytmečio drugiui nutūpus
ant lango



***
spenelių
vietoj šįkart
kantriai išsi–
tatuiruosiu
akis;

tegul jos
dabar drovėdamosi
skaičiuoja
skruzdėles



***

juoda –
raščių
gyvenimo puslapių
dievobaimingai
varva
gatvės reklamų
folkloras ant
suvyniotų
į vakarykštį laikraštį
menkių galvų

at
kak
lio
ji
di
ver
si
ja



***
paskutinės
tankistės
AMORE GRANDE
baigėsi
sistemingai –

            c i a n i d u
               dviem

corpus delícti

bet
kas dabar pasakys
išblukusiose nuotraukose
gelsvi veidai nutyli

(ir vis kitaip nei vakar
ar rytoj)

2006 m.