Neplanuotas Kutulajaus potraukio padidėjimas

Vakar iš niekur nieko padidėjo Kutulajaus potraukis Kutulienei
Potraukio padidėjimas nebuvo planuotas
todėl Kutulajus buvo ištiktas šoko

Potraukio padidėjimą pastebėjo ir Kutulienė
atsinešusi liniuotę
nustatė kad jis didesnis
net dvidešimt centimetrų

Kutulajus gynėsi kad jis nieko nedarė
O potraukis atsirado kažkaip netyčia

Tyčia ar ne tyčia
Bet potraukis tavo
Ir aš mylėsiu tave tokį koks esi
Pasakė Kutulienė švelniai glausdama Kutulajų
Prie šono

Ir su padidėjusiu potraukiu jie laimingai gyveno

Kaip Kutulajus rankų paspaudimus rūšiavo

Kutulajus mėgo vaikščioti koridoriais
Bet nemėgo iš wc išeinančių žmonių
Ypač kai su jais reikdavo sveikintis –
Nenorom tada ištiesdavo ranką
paspausdavo

Kutulajus svetimos rankos drėgmę
Kildindavo iš sutiktojo skubos užimtumo nerūpestingumo
Ir žmogų su šlapia ranka išteisindavo

Bet ypač blogai Kutulajus pasijusdavo paspaudęs sausą ranką
Tada jis sustingdavo
Ir ilgai tyrinėdavo paspaudimo reikšmę

Atmesdavo bet kokias kitas versijas
net ir tokią
kad žmogus galėjo būti sąžiningas ir doras

Iki šiol nežinoma kodėl Kutulajus
Mėgo koridoriais vaikščioti

Kutulajus ir Playboy žurnalas

Nors laimingai gyveno
Kutulajus vieną kartą dovanų gavo žurnalą Playboy

Kutulajus niekad gyvenime tokios literatūros nebūtų pirkęs
Bet iš draugų šios dovanos nepriimti tiesiog negalėjo
Priėmęs paslėpė kad Kutulienė netyčia jo neužtiktų

Progai pasitaikius kai Kutulienė į kitą kambarį nuėjo
Dovaną iš po lovos nekantraudamas ištraukė
Ir slapčia Playboy vartė
Vieną puslapį po kito
Kol pajuto kad kažkas kelnėse pakito

Aišku nujausdamas kas ten pas jį kelnėse gali pakilti
Bet sveiku protu to nesuprasdamas (Kutulajui tik Kutulienė kilimus keldavo)
Tą sukilimą jis greit numalšino uždėdamas sunkią savo priežiūros ranką

Bet su kiekvienu vis nauju atverstu puslapiu sukilimai kartojosi
Todėl Kutulajui juos teko malšinti ir dar kartą ir dar kartą
Malšindamas sukilimus Kutulajus užmiršo kad Kutulienė bet kada gali įeiti
Kas ir įvyko

Kutulienė Playboy žurnalą Kutulajaus rankose pamačiusi
Nutarė daugiau laimingai su Kutulajumi negyventi

Kutulajus puolė ant kelių ir viską aiškino
Iš kur žurnalas iš kur Playboy ir daug verkė vėl laimingai gyventi
Ir išverkė

Kutulienė viską atleido – žurnalą iš Kutulajaus rankų pastvėrė
Pavartė o tik po to suplėšė
Skutus tiesiai į šiukšlių vamzdį nuleido

Jau kitą dieną po šios nemalonios istorijos Kutulienė dėl visa ko naujus madingus apatinius
nusipirko
Ir vėl laimingai ir vėl gražiai su Kutulajumi gyveno

Kutulajus turi problemą

Kutulajus turi problemą
Kutulajus turi kojines
Kutulajus kojas patepė kremu
Kutulajaus kojų plaukai prie kojinių prilipo
Kremas nuo sauso oro išdžiūvo

Kutulajus turi problemą
Einant miegoti nuo Kutulajaus kojų Kutulienė
Kojines per jėgą numovė

Plaukų kuokštą (Kutulajui rėkiant)
Nuo Kutulajaus kojų nurovė

Kutulajus turi problemą
Kutulienė Kutulajaus mylimo šerno galvą nukabino nuo sienos
Ir vietoj jos išvirkščias kojines su plaukais užkabino

Kutulajus turi problemą ir
Galvoja kad negeroj vietoj jam auga plaukai
Ir kad galėtų tie plaukai nuo blauzdų pereiti ant šlaunų
Ramiai be skausmo tada kojas kremu teptų
Ramiai be skausmo tada Kutulienė galėtų kojines numauti

Kutulajus turi problemą
Kutulajus negali miegoti
Atviromis akimis į lubas žiūri
O Kutulienė save kaip pavyzdį rodo
Kad net su depiliuotom kojom ji yra laiminga

Kutulajus pagalvoja kad tikrai–
Plaukuotos kojos yra smulkmena
Ir neverta dėl to nemiegoti
Prisiglaudžia prie Kutulienės
Ir laimingo vaiko miegu užmiega

Kutulajus geras žmogus. Kutulienė irgi.

Kutulajus geras žmogus. Kutulienė irgi.
Abu jie geri – taip galvoja apie juos Kaimynai.
Ir su jais labinasi.

Labinimasis vyksta taip:
Kaimynas Kutulajui paspaudžia ranką, Kutulienei tik linkteli.
Kutulajus paspaudžia ranką Kaimynui, Kaimynei tik linkteli.
Kutulienė Kaimynui tik linkteli, o Kaimynei paspaudžia ranką.
Kaimynė Kutulajui tik linkteli, o Kutulienei rankos nespaudžia,
Nes Kutulienė jau anksčiau Kaimynei ranką buvo paspaudusi.

Gal bučiuotų Kaimynas Kutulienei ranką,
Bet Kutulajus Kutulienės ranką tvirtai laiko
(Ją paleidžia tik sekundei, kad Kutulienė spėtų paspausti Kaimynės ranką).
Kutulajus geras žmogus, jei taip tvirtai laiko, –
Taip mano Kaimynas ir nebučiuoja.

Dažniausiai Kaimynas net sekundės neturi laiko.
Laiko neturi ir Kaimynė.
Todėl abu jie abu už rankų nesilaiko.
Bet Kutulajų su Kutuliene laiko
Gerais žmonėmis ir kad jie gražiai ir laimingai gyvena.

Ps:
jei kas suskaičiavote, kad Kutulajus su Kaimynu labinasi du kartus, – taip ir turi būti,
nes Kutulajus geras žmogus.
O su gerais žmonėmis Kaimynas labinasi du kartus.
Du kartus labintųsi ir Kaimynė su Kutuliene, bet Kutulienės ranką Kutulajus paleidžia tik vienai sekundei tik vienam pasilabinimui.
Bet dėl to geri Kaimynų santykiai nenukenčia.

Kutulajus ir Kutulienė šunelio pilvely

Štai būdelė
Būdelėj šunelis
Šunelio pilvely
Kutulajus su Kutuliene sėdi
Mazgelius iš žarnelių raišioja
Rožantėlį meistrauja
Melsis Dievuliui
Kad šunelis jų nevirškintų

Melsis Dievuliui
Kad iš šunelio pilvelio dvokelis
Išeitų
Melsis Dievuliui kad šunelis
Žiovautų ir patalpėlė vėdintųsi
Ir atostogų dvokelis negadintų

Štai būdelė
Būdelėj šunelis
Šunelio pilvely
Kutulajus su Kutuliene sėdi
Gražiai mazgelius iš žarnelių raišioja
Ir kuria planus kur kitais metais keliaus
Ką pamatys ką nuveiks

Į karvytės pilvuką norėtų Kutulienė
O į arkliuko Kutulajus
Bet kitais atvejais jie gerai sutaria
ir laimingai gyvena

Kaip Kutulajus Kutulienę durstė

Adata per plona ir per aštri tave patenkinti
Pareiškė Kutulajus n kartų Kutulienę
Skersai išilgai durstęs

Kutulienės draugėms atėjus į svečius
Kutulajus aiškindavo kad jos lūpos kaip ir veidas sugis
Po mėnesio reikės tiktai siūles išimti

Kutulajus būdavo nekalbus
Todėl Kutulienės draugės išeidavo greičiau
Nei Kutulienė ir Kutulajus tikėdavosi
Dar pilnus puodelius arbatos ant stalo palikusios

Supildavo tada Kutulajus likučius atgal į arbatinį
Ir iš Kutulienės akių išskaitydavo –
Myliu tave už viską
Labiau

Kutulajus ir Kutulienė. Stenėjimas baido žuvį

Stenėjimas baido žuvį
Tai supranta ir Kutulajus
Todėl Kutulienė sėdi penki metrai nuo kranto
Ir žiūri į Kutulajaus toli užmestą plūdę

Penkių metrų visiškai pakanka
kad žuvis baidantis stenėjimas susilietų
su medžių ošimu

Kutulienė mėgsta taip sėdėti
Ir laukti kada monotonišką bangų virsmą
Sudrums Kutulajaus mestos plūdės plumptelėjimas

Penki metrai nuo kranto...
Bet kitais atvejais Kutulajus ir Kutulienė
Būna kartu ir nė centimetro neatsitraukia vienas nuo kito

Todėl ši pora laimingai gyvena

Kutulajus ir mėginukai

Kai Kutulajus politiniame žurnale rado daug mėginukų
Buvo gerokai nustebęs
Jų buvo gal dešimt gal net daugiau

Bet įdomiausia buvo tai kad mėginukai buvo prilipę
Kaip tik toj vietoj
Kur turėjo spindėti kokio nors politiko Galva ar Koja ar PilvasSmakrasKrūtinė

Pasirinkimo Kutulajus neturėjo –
Rovė juos kaip runkelius vieną po kito

O su mėginukais išplėšė
Mūsų prezidento smakrą
Draugiškos šalies prezidento nosį
Nedraugiškos šalies prezidento antuką
Kultūros ministro alkūnę
iškilios artistės iškilią krūtinę
ir t.t.

Užsienietiškus mėginukų pavadinimus buvo sunku ištarti ir prisiminti
todėl Kutulajus ir Kutulienė juos atskirdavo pagal tai kas prie jų buvo
prilipę

Vienas kitą jie kvėpindavo „nosimis“ , „antukais“, ir kitais prielipais.
Reikia pasakyti, kad Kutulienė vengdavo savąjį Kutulajų įtrinti „Iškiliosios artistės krūtine“
sakydavo – tau ir manosios brangusis užtenka...
Kutulajus į šias smulkmenas nekreipdavo dėmesio
Todėl jie abu ilgai ir laimingai gyveno.

Kaip Kutulajus mėsos gabalą aušino

Ištraukia mėsos gabalą. Virš puodo laiko.
Varva į sriubą.
Ištrūkęs iš po dangčio, garas.
Atidaro Kutulajaus veido poras.
Atviras tampa. Ir sau ir kitiems.
Atviraporaširdis. Žaismingas.
Mėsgalį tai priartina, tai nutolina. Kąsti, nekąsti?
„Kas, jei dantis sugels?“ – galvoja. Todėl kilnoja, –aušina.
Vargsta ranka, – niekai – lyg treniruotėj!
Trisdešimt kartų!
„Štai gabalą turiu, o kiti – nieko neturi.
Greit jį išleisiu – tada ir vėl mirks puode.“
„Bet ne, – jau ataušo!“, – prikišęs liežuvį patikrina.
Kanda.
O piniginę?
„Kitą kartą .
Reikėjo prašyti, kol atviras, broli, buvau.
Karštas.“

...

Sotus. Niūniuoja savos kūrybos dainą:

„Kai tau nereikia sukti pedalų
Kai tau nereikia aplenkti pilvo
Grožėkis saule
Lai dyvai
Grožėkis Žole
Lai dyvai
Ir visas pasaulis tavo delne
Išsiskleis
Lai dyvai“

Kutulajus, Kutulienė ir standartinė konfigūracija

Nusipirko Kutulajus kartą kompiuterį
Su standartine konfigūracija
Prijungė monitorių klaviatūrą pelę
Internetą

Pradėjo dirbti bet
Spaudžia savo storu pirštu dešinį klavišą – kartu ir kairysis
Spaudžia kairį – ir dešinysis užkliūva

Prisikankinęs Kutulajus
Standartinės konfigūracijos pelę atjungė
Pasišaukė Kutulienę ir
Paprašė jos nusimovus sijoną gultis ant pilvo
Kutulienė pradėjo staugti
Kaip tu mano vyre gali taip nepagarbiai su manim elgtis?

Bet kai Kutulajus paspaudė josios kairįjį pusrutulį
O paskui „open in new window“ ir dešinįjį
Kutulienė nutilo
Ir kantriai laukė kol Kutulajus atvers kitą internetinį puslapį

Ne – vėliau sakydavo Kutulajus
Double-klikindamas Kutulienę –
standartinės konfigūracijos pelės yra niekam tikusios

Todėl Kutulajus ir Kutulienė gražiai ir laimingai gyveno

Visi žmonės kartais būna apsvaigę

Visi žmonės kartais būna apsvaigę
Kas nuo degtinės kas nuo poezijos kas nuo meilės
O šiandien Kutulajus svaigsta nuo radiatorių braukymo

Su šluotos kotu – per krumplius
Dažnai užmesdamas akį žmonos link

Pritardama lyg kumelė Kutulienė kinkuoja galvą

Taip viena po kitos ritasi bangos
Trin trin trin trin trin
Trin trin trin trin trin

Ir Kutulienė
Įsivaizduodama kad kotas – tai Kutulajaus pirštas
O radiatorius – tai jos kūno raštas

mielai leidžiasi

Visi žmonės kad ir kiek būtų apsvaigę
Prieš miegą būtinai paskaito knygą
Kutulajai nuo jų nesiskiria

Kodėl Kutulajus ir Kutulienė gerbia vienas kitą

Kutulajus buvo riebus vyras
O Kutulienė tik riebi

Jie mėgo pasikutenti
Todėl kišdavo pirštus vienas kitam tarp rievių

Kutulajus turėjo dvidešimt penkias rieves
Kutulienė – visas
Arba Kutulajus nemokėjo skaičiuoti
Arba Kutulienė slėpė jas kaip savo metus

Kutulajus labai mėgo pirmą žodį
O Kutulienė jo girdėt nenorėjo
Nes po antro žodžio Kutulajus eidavo miegoti
O Kutulienė dar norėdavo pasikutenti

Todėl dažniausiai jie kutendavosi tylėdami
Nes gerbė vienas kito nuomonę

Kutulajus ir Kutulienė vasarą mėgsta irstytis

Kutulajus ir Kutulienė vasarą mėgsta irstytis
Į valtį jie sėda su savos gamybos gelbėjimo ratais

Kurie ant Kutulajų atrodo kaip eilinės rievės
Todėl gelbėtojai juos dažnai įspėja
Kad be gelbėjimo rato išplaukti draudžiama

Viską išaiškina Kutulajus
Tuo tarpu Kutulienė išsemia iš valties vandenį

Irkluoja griežtai pagal laiką
Dešimt minučių Kutulajus
pasikeičia vietomis
Dešimt minučių Kutulienė

Kaip pasikeičia?
Kvailais klausimais jie nesuka sau galvos
Todėl laimingai gyvena

Kutulajus ir Kutulienė mėgsta pasiputoti

Kutulajus ir Kutulienė mėgsta pasiputoti
Jie užsidaro vieni į vonią
Užšauna kabliuką kad niekas pašalinis
Gink Die nekištų nosies

Ir pradeda minkyti vienas kitam nugaras
Su kojomis it statinėse spaudžiamos vynuogės

Muilo putos tykšta dauginasi kaip mielės
O Kutulajus su Kutuline putojasi jose
Krykštauja lyg tik ką gimę kūdikiai

Tokie malonūs pasiputojimai vyksta kartą per savaitę
Bet iš tikrųjų jie gerai sutaria ir laimingai gyvena

Kaip Svaigsta Dėlė

Kaip svaigsta dėlė prakirtusi odą
kaip krumpliaratis susikabinęs su dantračiu pradeda sukti
Taip Kutulajus įsisiurbęs į Kutulienės lūpas nejaučia laiko

Taip jo liežuvis vingiuodamas per Kutulienės tarpdančius
Per pomidorų sriubos kvapą
Per duonos trupinio sunką
Suranda kiekvieną kiaulienos strigeną

Dėl praeitų metų kuilio...

Žviegti yr dėl ko –
Peilis įsmeigtas kaklan
Mėšlas prie kūno
Priskretęs tampos

Lyg tamtamas pritardamas magiškajam
Kraujo nuleidimui

O žodis kraujinis
Tas žodis karštas
It plazma

Kokia tu riebi Kutuliene
Kokia tu riebi
Kokia tu gera

Kaip Kutulajus keliavo į Kutulienės obuolio kraštą

       Krėsle Kutulienė. Atrodo, kad miega. Galva nusvirusi ant pečių, akiniai vos besilaiką ant nosies galiuko. Laikraštis šalia krėslo, ant žemės. Matyt, užmigo beskaitydama. Bet jos dešinė akis keistai neužmerkta iki galo, – it pro mažą voko plyšelį skaitytų atverstą puslapį. Šiandien pašals iki penkiolikos – skelbė smulkiu šriftu parašyta orų prognozė. Pasnigs.
       Kutulajus stovi šalia ir grožisi. Jos Obuolio kraštas toks baltas ir skaidrus kaip ledas, ant kurio Kutulajus taip trokšta pačiuožinėti. Apie kurio skaidrį žino tik jis vienas – jokiame laikraštyje tokios informacijos jūs nerasite. Taip galvodamas Kutulajus vienas leidžiasi kelionėn , – vieną virvės galą apsijuosęs aplink liemenį, kitą pririšęs prie Kutulienės kojos. Kad neprarastų dvasinio ryšio su savo mylimąja.
       Perkopęs kalnus, perbridęs upes, prasiveržęs iš medžių tankmės, jis pasiekė Obuolio kraštą. Žengė žingsnį ir... pradėjo grimzti, kaip švininis svaras. Grimzdo tol, kol įsitempė virvė, kol jų dvasinis ryšys tapo tamprus. Pakibo jos obuolio vidury, ties sapno viduriu…Lyg masalas.
       Grobuonis ilgai nelaukė. Stvėrė. Virvė – timpt, Kutulienės koja – krest, – ir Kutalajus lekia iš nasrų namolio, su baime gauti barti, kad laiku nesugrįžta.

       ...
       Rytas. Jo galva – ant jos kelių. Ji – glosto plaukus savo mylimajam snaudžiančiajam. Lauke sninga. Įdomu, kiek rodo termometro stulpelis, – pagalvojo Kutulienė prieš pradėdama rytinę Kutulajaus žadinimo ceremoniją.

Kutulienės katinai

Ji katinų nevijo.
Vienas ant stalo. Gerai.
Du. Gerai
Net trys. O turėjo jų gal keturis gal penkis.
Ir vieną tarsi pereinamąją taurę.
(Ją kartais iškovodavo kaimynas.)
Tas pereinamasis ir buvo gražiausias iš visų.
Sibirietis.
Tikino, kad ta rūšis labai reta ir brangi.
Per šventes jis it orchidėjų puokštė puošdavo Kutulajų stalą.
Taigi stalas.
Net trys katinai merkdavo savo uodegas į puodus ir sukdavo jas, lyg mergaitės šokdynes,
maišydami cukrų arbatoje; o per Kalėdas net aguonpienį, – kad aguonos į dugną nenusėstų.
Puodų Kutulienė nė nemanydavo nukraustyti nuo stalo.
Gal tyčia juos palikdavo uodegoms.
Kutulajus juos vadindavo katinpuodžiais.
Ir kartais sumaišydavo su naktipuodžiais.
Tokie maišymai vykdavo tik naktį, o ryte vėl viskas stodavo į savo vietas.
„Kas skirta katinams – tas katinams, o kas kutulajams – tas kutulajams“, –
mėgo sakyti Kutulajus, švelniai glausdamas Kutulienę prie šono.

Pravėręs snapą prisiminiau Kutulajus

Paukščio snapą su replėmis per prievartą praskečiu
Žiūriu kirminų
Labiausiai noriu išvysti slieką

Bet vien kopūstinės kirmėlės dar ūsus judina
Tokios – jos man panašios į Kutulajus
Ypač savo rievėm brrr

Rodos tik paukščio pilvui skirtos
Bet vis tiek nemalonios

Kodėl aš su replėmis
Kodėl aš prie paukščio?

Geras klausimas
Gerai jau gerai

Atsakysiu – žieduoti vargšelio išsiruošiau