šiandien mažosios
Pokahontos gimtadienis
vigvamas papuoštas vanago plunksnomis
židiny spragsi saldieji POPkornai
tuoj svečiai susirinks ir bus šventė
Pokahonta matuojasi ilčių karolius
šalia žaidžia jos katinas Skankis
aplink šlaunį glaustos kojotas Pejotas
tuoj svečiai susirinks ir bus šventė
ak ir kokią gi dovaną atneš tėvelis Jeronimo?
kokį pokštą iškrės dėdė Sėdintis Jautis?
ir ką gi mes žaisim su Tupacu Amaru – mano klasioku?
tuoj svečiai susirinks ir bus šventė
bet nesiskubina jie Pokahontos pasveikint
jau popietė bet dar tuščias vigvamas
ir aušta moliniame puode POPkornai
ir staiga pasirodo kažkas horizonte
ogi tai – kapitonas Smithas Gražuolis!
tai kapitonas Smithas Stilingasis!
plaukai jo auksiniai o dantys – kolgeitas
bučiuoja jis Pokahontą kvepiančiom lūpom
ir dovanoja jai plastmasinį lanką
Pokahonta ir klausia – ką man veikti su juo?
– tai brangi dovana – kapitonas Smithas atsako
– gali sumedžioti juo savo kojotą Pejotą
o pradžiai žaidimo aš nudėsiu tavo katiną Skankį
katinas Skankis parodė kulnus ir
kapitonas Smithas jį nusivijo per džiungles
o Pokahonta nusijuokus linksmai
puolė medžioti kojotą Pejotą
braunas bruzgynais plastmasinį lanką įtempusi
azartą medžioklės pajutusi Pokahonta
staiga išgirsta krebždėjimą
nusitaiko ton pusėn ir šauna
ir surinka bruzgynuos pažįstamas balsas
ne kojotas tai ir ne pejotas
o brolis jos Vinetu
ramiai snūdūriavęs hamake
strėlė jam pataikė į vietą
kurios Pokahonta nebuvo dar mačiusi
ir sušuko jai brolis
paskutinius gyvybės syvus išliedamas:
ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!
Pokahonta pravirko – žaidimas jai visai nepatiko
ir patraukė pas kapitoną Smithą Šmaikštuolį
pasiguosti dėl lanko ir brolio
į jo deimantinį dangoraižį
o deimantiniam dangoraižy – auksinis koridorius
auksiniam koridoriuj – aksominis kambarys
o aksominiame kambary Pokahonta pamatė
savo tėvelio Jeronimo skalpą
dėdės Sėdinčio Jaučio iškamšą dar ten surado
ir sukapotą į gabalus savo klasioką Amaru
ir kapitoną Smithą iš katino Skankio širdies
gaminantį kvepiančius lūpdažius barbėms
ir tarė jai pro dantis kapitonas – net jeigu mane ir nušausi
aš turiu tūkstančius klonų pasauly
tad pamiršk visa kas buvo
ir tapki verčiau mano žmona
Pokahontai suvirpėjo širdis
bet staiga tėvelio skalpas prabilo
dėdės iškamša pritarė jam
ir sukapotas klasioko lavonas
ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!
Pokahonta vėl įtempė lanką
į kapitoną Smithą ji šovė
strėlė suzvimbus įsmigo
į vietą vienąkart jau matytą
ir nuo tos dienos Pokahonta
keliauja su lanku per pasaulį
ir šaukia kitas Pokahontas
į kapitono Smitho klonų medžioklę
ir kiekviena Pokahonta betono kieme
buožės kiaulidėj ar ant panelio
vieną dieną įtemps savo lanką
ir ore virpės kaip burtažodis:
ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!
ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!
ATTAS, POKAHONTA – ATPAŽINK SAVO PRIEŠĄ!
ir strėlės jau lekia
ir šį kartą sulauksime šventės!