Atvirai sakau, kultūrą (plačiąja prasme) įsivaizduoju kaip daugiasluoksnį pyragą. Kultūrą galima pavaizduoti paprasčiausiu piešiniu, tą piešinį paaiškinus vienu kitu žodžiu. Pavyzdžiui:



       Dabar įsivaizduokim saldumynų mėgėją, bandantį tą kultūrą apžioti. Čia jau reiktų, anot lotynų, turėti galvą kaip namą. Iliustruoju:



       Aišku, kad nieko iš to neišeis. Išmintingas žmogus taip nedaro, Išmintingas žmogus pasirenka vieną kokį sluoksnį ir jame rausiasi. Pvz.:



       Reikia turėti omenyje, kad tie didieji sluoksniai turi dar kelis plonesnius sluoksnelius. Sakysim, technika – tai yra mechanika, statyba, automobiliai, mėsai malti mašinėlės ir kita. Vėlgi menas – muzika, literatūra, tapyba, kulinarija ir t. t. Ta pati muzika susideda iš kelių smulkesnių sluoksniukų (neužmiršk pyrago). Tad galima sakyti, jog tų sluoksnių yra labai daug. Atitinkamu masteliu pavaizduota kultūra ir žmonija atrodys kaip štai toks pyragas:



       Dabar, manau, galutinai aišku, kad apžioti tokį pyragą yra išdidus uždavinys, bet neįmanomas dalykas. Todėl mes, kaip jau minėti išmintingi žmonės, kandam kokį vieną sluoksnį, kad ir meną, o būtent teatrą, šį kartą dramą, aš ir tu mėginam atsikąsti dramos. Kaip mandagus žmogus, leidžiu kąsti tau pirmam, kad nenusinuodyčiau pirm laiko. O tu tik krimst ir, kaip godus žmogus (ypač kultūros), prisikemši pilną burną. „Na kaip?“ – aš klausiu. Tu bandai kažką sakyti, o aš nieko nesuprantu. „Kaip?“ – sakau. Tada tu tą kąsnį išspjauni, „nieko nesuprantu“, sakai, „jokio meno čia neradau“. O kas kaltas? Gali būti: a) dramaturgas, b) režisierius, c) scenografas, d) aktorius, e) žiūrovas. Įnirtingai pagalvojus, gal ir galima nuspręsti, kuris iš jų. O kol kas išsiskirkim taikiai. Prašau, dabar kąsk kitoje vietoje, o aš pamėginsiu čia.

       Vis dėlto įsivaizduokim narsuolį, apžiojusį visą pyragą. Jis myktų kaip vieniša karvė ūkanotoj lankoj, bandydamas pasakyti ,,nieko nesupratau“, „jokio meno aš čia neradau“. O mudu tik juoktumėmės.

         NE KIEKVIENA MINTIS, ŠOVUSI Į GALVĄ, PATAIKO (Dovilė)

       Gimberis, Jurgis. Dar pastebėjau: Humoreskos. – Vilnius: Vaga, 1985.