***

nebėra pasagos virš durų –

nejaukūs namai nelaimingi

skersvėjai klaikiai stūgaus

kai žaliuojantys

svogūnai stiklinėj

vieni atsimins kaip kvepia

vakarais šiuos namuos

kava idiotiškais sentimentais:

kurkim dekim židinį savo

tiktai jie žinos kaip

spindi pilkos žvaigždės

cemento tyloj

kai nėra pasagos virš durų

negražiai atlapotų seniai


Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.


 

 

ODĖ BROLIUI TREČIAJAM


išverkta pieva

dangum nebetiki,

tik inertiškai meldžiasi

kam? tiems trims

pasiutusiems berniūkščiams,

kurių kiekvienas

nori būti broliu

Trečiuoju

 

o mėnuo garsiai aimanuoja baloj

kažkieno išverkta pieva,

besimeldžianti trečiajam,

ne tarp mūsų


Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.

 

 

 

***

penėkis, būželi:

sudegė mūsų namai,

o kaminą vakar nugriovė –

raganos spruko

į krūmus,

iš kurių lauktai

bebenčiukas išlindo

ir pasikorė –

penėkis, būželi:

žemė kiaura

po aklu dangum

tavęs nežino

lūžusio sparno

kraujy baltam

tavo protėviai

tave paskandino

dėkok jiems už tai

ir penėkis, būželi,

išplautu nežinojimu

savo.

 

Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.