***
Dienų nektaro vakarais pritvinkę
Žibiniai sprogsta ir sužydi
Mažytės žemės aureolės spindi
Paklydęs angelas sugrįžta ir –
nurimsta
Lyg bitės žmonės spiečiasi
Prie žydinčių žibintų
Vaikelis čiulpia saldų pirštą
Senelių atmintis žiedadulkėm
pavirsta
Ir vėl...
Dienų nektaro vakarais
pritvinkę
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.
***
Namai ten, žvaigždės laike...
Ant spyglių plaukia sniego lytys
Didelės kojos, baltos ir basos
Šokinėja, laksto dangum
Ant palangės padėtos rankos
Tegu ilsisi – gal neilgam
Akyse violetinės vandens srovės
Traukia žemyn, neša atgal
Peršoku šilą ir vėl
Einu į auksinį ratą
Sūkurio gelmės viršūnę,
Rytinę žvaigždę... Ilgas kelias namo
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.
***
Į dešine pasiimu vakarį
Kairiojoj slepias rytys
Ateis ir trečias... keliu
Tarp vidurio Kraštų...
Laikydamiesi spindulių
Skubėsim – į kur, kodėl ir kam,
Juk nesvarbu. Atpūs mums ketvirtasis
Žirgą – išrūko ir žvaigždžių.
Ribos: Studentų kūrybos almanachas. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1994.