cemolonskas_jaunius

 

 

***

 

orfėjas tamsiam kambary

durnių durnius kaip pragare

narcizas šypsosi savo liūdesiui

virtuvės lange

 

užpūskit tą juodą arbatą

jokių sąsajų sesile

tegul šunys vandenį laka

tegul lyja

 

 

 

***

 

nepaskambinai man iš sing singo

sakei atvažiuosi mylėsi

kartoka pojūčiai dingo

akis aptraukė pelėsiai

 

it kaulas gerklėj įstrigo

pro trakus važiavau namo

tik pyst obuolmušis mano smigo

šnibždėjau nuo

 

 

 

***

 

paskambinsiu parašysiu

ryškiai ryškiai

sukristalėjęs skystis

bažnyčioj zapyškis

 

nerėpa klevinė

panelė tamara

geria degtinę

kad suktųsi žemė

 

 

 

***

 

neatgaivins vakare vanduo

nesvaigins stipriausia degtinė

kauksi kaip rudas šuo

medį apsikabinęs

 

latre dangaus dulkėto

olkoholiko šmote nugrabinai

daiktus šio purvino svieto

padėvėtus šventadienio

 

gulk į sklidiną griovį

neįstrigs plaukuose žvaigždė

apsišikai susimovei

viešpatie viešpatie

 

 

 

***

 

menamas minimas

sklidinas nevilties

tavo mylimas

sužvėrės

 

domingo de ramos

sekmadienį juodą

sultys agavos

pienas aguonų

 

 

 

***

 

mandala liepos pievų

juodos kaip dievo akys

atodangos haliuciogenų

kohortos itakės

 

tarpuakių vartuose

kur gieda girtas šamanas

kaip gyvuliai tvartuose

kaip notrdamas

 

 

 

***

 

labas vakaras besišypsanti mano

po įklimpusiom smėly rudom agavom

neprisimenu kas tave susapnavo

labas vakaras viso gero

 

tiems kurie ne taip į tave pažiūrėjo

ant mėnuly įkaitusio šalto smėlio

viso gero besišypsanti mano

labas vakaras žiede agavos

 

 

 

***

 

kas mėnulį ridens vakare

oranžinį skaisčiai geltoną

baramas priverktuose baruose

pergamentų krematoriumuose

 

stiklų purvinų plovėjas

atėjūnas mėlynu mėlynu

pasipuošęs iki pat sielos

plaukus erškėtrožės žiedu

 

 

 

***

 

juodas it judo rožė

aitrus kaip aronija

luošas masonas ložėje

aguonų agonija

 

pamelžk savo karvę

palakink katiną

dievas neserga

atlantida nematoma

 

 

 

***

 

darganos negana

negandų praradimų

tartum mantra diena

ta pati neklydau

 

sakydamas ta pati

tu ne ta nusibodo

lyg dramblio girdykla širdis

lyg tėvas nuo stogo

 

 

 

***

 

dar skauda meilę

tarp pirštų asiūklių žalių

mes it plaukai pasileidę

netikiu kad tikiu

 

nuskinsiąs pabjurusią dieną

poltergeistą akių drumstų

purviną rožę nekarštą žiemą

properšoj aklų bučinių

 

 

 

***

 

ant šaltų marmurinių grindų

po grindim po žeme kur juoda

būti broliu trečiu

nepakviestu į puotą

 

o tu būtinai atvažiuok

atsivežk savo vystančią odą

ir šunims alkaniems atiduok

aš ne alkanas šiandien man bloga

 

 

 

***

 

akimirka žaliaake

elektrizuotais plaukais

mėlstančių pirštų žvakėmis

mirštančių palaikais

 

užsimerkiančių priartėjus

pasmerk leisk nebūti

būtinai sužvėrėsiu

per kartus rugpjūtis

 

 

Nemunas, 2007-07-12