Įrašas iš kompaktinės plokštelės „Nevykėlių balsai I“, kurią sumanė ir išleido kompanija „nevykeliai.lt“ (prozininkas A.Jakučiūnas, poetai M.Burokas, V.Dekšnys, M.Gimžauskas, taip pat – R.Audiejaitis-Tanaka). Įrašė Virgis Gasiliūnas.

       Vytas Dekšnys skaito „Poemą apie Pakistano branduolinį ginklą“:





              Poema apie Pakistano branduolinį ginklą

       Priekalnėse Hindukušo
       Laistomi ledynų dušo
       Auga kilimai žolės,
       Ir kiekvienas, kas prisės
       Pievoj paskaityt Korano,
       Tai tikriausiai nenumano,
       Kad žalieji kilimai
       Kobrų ir vabzdžių namai,
       Slepia paslaptį karinę.
       Rūsčias galvas panarinę,
       Spindinčiais baltais chalatais
       Pakistano biurokratai
       Saugo užraktus septynis,
       Ir kabliukas misinginis
       Ten yra dėl viso pikto,
       Jei aniems kas nors nutiktų.
       Kas gi slypi po žeme
       Geležiniame name
       Už septyneto spynų
       Ir kabliuko? Neramu?
       Tai tuojau jums pasakysim
       Paslapties tos nelaikysim.
       Ten galybė Pakistano
       Mylimos šalelės mano
       Branduolinis ten mygtukas
       Karo trečiojo degtukas.
       Jei prisimenat mergaitę,
       Kur kadais degtukais žaidė,
       Bus jums aiškus priminimas,
       Kuo gi baigtųs toks žaidimas.
       Jei visi lemtingi raktai
       Bepročiui kokiam patektų
       Į rankas, kurios iš pykčio
       Dreba – šimtas Dievo rykščių
       Vargšę Aziją ištiktų,
       Randus kruvinus paliktų.
       Baltos liepsnos nulaižytų
       Vieną ankstų giedrą rytą
       Žemę didžiojo Mogolo
       Ir sugrotų piktą solo
       Kaulais ir akmenimis
       Įsismaginus mirtis –
       Paminėsit Nostradamą!
       Hare Krišna, hare Rama –
       Tartų indas išsigandęs
       Ir, suprasti nepabandęs
       Antpuolio šio priežasčių
       Ir savos tautos kančių,
       Smogtų atgalinį smūgį,
       Chroniško konflikto drugį
       Keistų mirtina tyla
       Ir poliarinė migla.

       Bet nuo tų spynų raktus
       Turi vienas tik žmogus.
       Jo stilinga uniforma,
       Sieloje – rūstybės štormas,
       Liūdnas lyg rumunų grafas
       Tai – Pervezas Mušarafas.
       Įsikūnijus kantrybė –
       Jei kam rūpestėlis gnybia
       Širdį, tai nusiraminkit,
       Šią poemą prisiminkit –
       Taps jums aišku ir ramu
       Dėl šeimos ir dėl namų,
       Nes Pervezo stiprūs nervai,
       Dideli šalies rezervai.
       Jo ištreniruotą kūną
       Žino indas ir puštunas.
       Pulkininkai storaodžiai
       Klauso jo kiekvieno žodžio.
       Klusnūs jo visi kariai,
       Net pavydi niekdariai –
       Beprotis Navazas ir
       Korumpuota Benazir.
       Ir nėra šalies mašinoj
       Veltui dirbančių turbinų,
       Viskas turi savo vietą
       Viskas vietoje padėta.
       Inžinierius sumanus
       Stato šios tautos namus.

       Vakarais tiktai, namie
       Sako liūdesiui sudie,
       Eina miego tyliai jis
       Plyti virš šalies naktis
       Ir tik retkarčiais jis verkia,
       Tyliai bluosto nesumerkia.
       Nesuprantami visai
       Pasigirsta jam balsai
       Ir vilioja vis Pervezą
       Lidijos karalius Krezas
       Įstatymdavys Solonas,
       Alkibiadas nevidonas,
       Makedonas Aleksandras
       Ir niūrus kalifas gandras
       Tyliai drumsčiasi vanduo,
       Plyti sąmonėj ruduo.

       Bet visas kitas naktis
       Ilsisi mūs karvedys –
       Jei nebūtų jis darbingas,
       Pakistanas sveikas dingęs.
       Vėl ryte jisai žvalus
       Kloja popieriais stalus,
       Nesustoja reikalai –
       Viskas šalyje gerai.


       Žiemos žodžiai
       2011-06-08