Pastaruoju metu Romas Daugirdas išgyvena ryškų kūrybinį pakilimą – naujomis poezijos knygomis bei publikacijomis jis įtvirtina lietuvių poezijoje savitą, išskirtinę poetiką, grindžiamą perprasminamais ir išprasminamais konkretaus vaizdinio ir abstrakčios minties sąryšiais. Nors autorius gana nuosekliai laikosi jau gerokai anksčiau „aptiktų“ poetinių principų, tačiau sykiu nepaliaujamai eksperimentuoja, paradoksu ir alogika minuodamas vis naujas poetinių grožybių sritis.

       Eilėraščiai bei miniatiūros kyla iš urbanistinės pasaulėjautos bei pasaulėvokos kaip urbanistinio peizažo detalės, kurias graužia ironiškas abstrakčios sąvokos kirminas, neleidžiantis nė minutei stabtelti ir estetiškai pasigėrėti kūriniu.

       Poezija sociali, kadangi dekonstruktyvus nepakantumas poetinėms klišėms nulemtas instinktyvaus priešinimosi visokiems socialinių santykių, pažiūrų ir jausenų štampams. Tad skaitytojas patenka į pavojingą aplinką – poetinio suvokimo sprogimas gali apnuoginti ir jo paties socialinį, juolab poetinį sustabarėjimą. (Vytautas Rubavičius)

 

 

 

       PRIEANGIS

       

       Jie susirinko dvokiančioj tarpuvartėj

       skubėdami išplatinti neplautas kojines

       lyg svaigalus naktipuody likimo

       ir melancholijos karoliais

       pasmaugti gatvę po lietaus

 

 

 

       RANKDARBIAI

       

       1

 

       Ir nykstančiom galūnėm

       lyg tiršto oro pjūviais

       jie glosto sandaugą

       veidrodžio ir kraujo

 

       2

 

       Paprastai dar paprasčiau visai paprastai

       ir turbūt be reikalo

       nes ir protingai ir gražiai

       (sujungė retais dygsniais būdvardžius

       su jau nukritusiais ragais)

 

 

 

       DOVANA

       

       Vaikystė džiūvo saulėj ir raukšlėjos

       lyg skelbtų pradžią pabaigos

       kad tuoj išnirs ant sudaužyto butelio skeveldrų Afroditė

       ir nuskins tau kekę slenksčio ataugų

 

 

 

       PRIEVOLĖ

       

       Sutraiškytų ežių punktyrais

       lyg užkanda asfalto juostos ryklei

       spausdami pentinais išalsuotą orą

       lyg sielą linkstančią velniop

       atliekame neiššifruotą pareigą

 

 

 

       DU PAGARBOS ETAPAI

       

       1

 

       Iš pagarbos paminklui jis išverdamas

       ir retkarčiais nuprausiamas savo vardo sultiniu

 

       2

 

       Paminklas ganos pievoj

       pagarbiai virškindamas virvę

 

 

 

       RAMYBĖ

       

       1

 

       Nėra nei įžangos nei epilogo

       nei maisto stovintiems už stiklo

 

       2

 

       Iš sąžinės išsmunka atsarginis kirvis

       ir spaudžia šlapią lapą prie asfalto

 

       3

 

       Audra penkiom raidėm

       saulėgrąžom penkiom

       sproginėja patvory

 

       4

 

       Rūdyja kojos karuselėj

       lyg dievo pirštai be moralo

 

 

 

       LYGSVARA

       

       Susipina pasauliai į vaivorykštę

       tačiau garbės sargyboje sustingsta

       virš kanalizacijos grotelių

 

 

 

       PROTESTO FORMOS

       

       1

 

       Gyvenome muziejuje protesto formų

       kaip prižiūrėtojai ir eksponatai

       ir neužmiršdavom apspjauti vienas kito

       nes niekas neatėjo nuvalyti dulkių

 

       2

 

       Protestai gal todėl barokiniai

       kad įjuos sueina visas sugadintas oras

 

       3

 

       Trys elektronai gano karvę

       tarsi metaforą be uodegos

       tokios nutolusios ir tolstančios kaskart greičiau

       ir ten ant jos mėgina susidegint žiogas

 

 

 

       NUOGIRDOS

       

       1

 

       Cukrus baltas jei jis smulkus

 

       2

 

       Nudistų pliažuose nėra idėjų

 

       3

 

       Istorija - situacijos įteisintas benkartas

 

       4

 

       Tekėdamas pro sąžinę

       pasaulis apanglėja

 

       5

 

       Kaip sukietėja užsigrūdina

       gėry išmirkyta nuodėmė

 

 

 

       NEMIRTINGUMAS

       

       1

 

       Tarp neišėjusių ir nesugrįžusių

       yra daugiausia nenumirusių

 

       2

 

       Literatūriniai herojai nemirtingi

       nes jie negyvi

 

       3

 

       Pirmiausia guldomos tos mintys

       kurios stovėjo vardan išlikimo

 

       4

 

       Medžiai išlikę po plyno kirtimo

       kalba lietuviškai

 

 

 

       SAULĖ

       

       1

 

       Danguj kaip sūris išsilydęs - pernokusi saulė

       Jos dėmėse - juodvarnių lizduos - peržiemoja angelai

 

       2

 

       Gal radiatoriai sušildys šitą saulę

       ir suvaikėt pavyks pagal skelbimą

       o dingti pagal vaikišką skaičiuotę

       kai iš burnos iškris prakąstas obuolys

 

       3

 

       (dviguba saulė)

 

       Tavo saulė po saule

       sukas tarp rankų

       išnarintų iš laimės

 

 

 

       TAPATYBĖS PROBLEMOS

       

       1

 

       Ar galima išlikt savim

       jei šlapinies per lietų?

 

       2

 

       Šlapimu ant asfalto savo vardą rašydamas

       kiek užbėgo į priekį

       ir jau nepavijo savęs

 

       3

 

       Vėjarodės savyje turi tikrąjį vėją

 

 

 

       PAŽADĖTOJI ŽEMĖ

       

       1

 

       Ten daugtaškiai žaizdas suskaldo

       ir šeria karnavalo jaudulį

       ten musės neša dulkes iš dausų

       į mirksinčią žemėlapyje skylę

 

       2

 

       Ten ant priekinių letenų vaikšto šuva

       tačiau negauna cukraus iš cirko šeimininko

 

       3

 

       Ten angelai silikonu pripildo laiką

       atnaujina sėdynėje įstrigusius sparnus

       ir vėl pakilusius iš viešpaties malonės minusuoja

       lyg nenuvystančias gėles

 

 

 

       REDUKUOTA ŽMOGAUS FIGŪRA

       

       Toks paprastas lyg penis prieš aktą

       tačiau be lyties ir drabužių

       savo krūtim išmaitinęs

       angelo trečiąjį sparną

       lyg rudimentą žvaigždyno nežinomo

 

 

 

       PILTUVĖLIS

       

       Nes jau apvaisino kritimo lemtim

       nes norėjot prieš tai susiglaust

       nes ginė į spąstus darbštieji kvailiai tarsi šunys

 

       nes prakandus aklavietę

       pradėjo lašnot širdimis

 

 

 

       RATAS

       

       Proto liekanom suveržtą dangų

       čiulpia barbarai lyg barbarisą

       kol juos debesys asimiliuoja

       ir palaisto kvailystę

       pasodintą prieš saulę

 

 

 

       PAKVIETIMAS

       

       Už barikadų

       aplipusių išbalusiom akim

       raudonas unitazas kviečia

       lyg būtum rožė

       įsmeigta į muilą

 

 

 

       KINAS

       

       1

 

       Nors nebeliko laiko nusigerti mirtinai

       ir žongliruot komandomis gyventi

       ant sienos mirga filmo kadrai

       kur atguli ant linijų penkių tačiau nemelodinga

       ir laužas susitraukia iki taško

 

       2

 

       Surastas dalimis tarsi kine –

       pradžioj nufilmuotas finalas

       pradžia - pabaigoj

       ir atrodo dar sukas jungtis pamesta

       lyg šoktų su popieriniais kardais

 

 

 

       BELAIKIS

       

       Į laiko skylę  skrenda piemenukai ir skalikai

       mazgu surišę pabaigą ir pradžią

 

       būgnelį muša

       tankmėje įstrigusi avis

       ir šonu trinasi į mirtį

 

       Romas Daugirdas. Suklijuotos gegutės: eilėraščiai. K: Kitos knygos, 2008.