ežerožemė
 
  neblunkanti pušų ir ryžių
užmarštimi
     sėjančia generacijų
sėklą bliūkštančią
 
dienovandeny įsibridę
     mes uodžiam jos mirtį
   nemirę keičiamės
 
   kaip vangaus
dūzgimo danguj
      sugautas
pãgelmės indas
     įtolsta į mūsų regėjimo
   lauką platų
 
  ir mes imame
   augti iš druskų
įsispaudusių poženklin
        saulės
 
      kaip apakinti gilūs
šešėliai iš aurų
     mūsų prosyviais
  įžemėn veržtis
 
[1997 ii – 2006 iii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
akvariumai prie upės
 
mes neturim į upę įbrist
prisisemti į burnas
melsvumo
 
akinančiai tolimo
dar tiems laikams
 
kai vanduo tebebuvo regėjimas
 
[1996 viii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
trijų navų eilėraštis
 
upių guoliais ginsime gyvulius
gyvulius ryjančius jovalą
jovalą virtą iš skystalo
 
skystalu liesime augalus
augalus beriančius sėklą
sėklą iš klupusio vandenio
 
vandeniu ginsime žmones
žmones su auromis upių
upių pastojusių ežerus
 
[1997 vii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
tai likę iš mūsų…
 
žinau jog už nugaros iš tavęs man tik kvapas
andainykščio vandens neišsemtas buvimas
virš properšų beriančių žūvantį žvilgsnį
į orą – jis ėdas ant gęstančio lędo
 
mes vejamės tolstančią liniją laiko
ir veriame pravirus miško kelius
mes purename búrnas per iškirstą pūdymą –
gelsvas mėnuo mus pamena baltą rugpjūtį
 
[1997 iii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
marso malūnas
 
   kaukia
per mėlyną
       žolę
    vienišas kaulas
laukuos
     mėnesiai inkščia
  šunies balsu
    pušies sultimis
          sunkias
       valtys
     nuskendę užutėky
    ungurių uodegos
         dega
    pūvančiuos melduos
  aptiktas lizdas
     mano moters
   jos plaukų
     šiluma
 piešiniai balto molio
    ąsočiuos
   mūsų kūnai
 marių atkrantėj
     užmigdyti
maži
  sudžiūvimai
 
[1997 xi – 2006 iii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
duburio kapo kalnas
 
mažas kápe –
įkrovoj
 
mažas broli –
karste
 
mamutai –
iš šiaurės
 
boružės –
mūsų
 
mes
viešpaties valioje
 
kildinti
iš malūnsparnių
 
kruvinas –
kãlne
 
auka –
ir tavo dubenys
 
miestą
peraugs
 
mus
užustos ---
 
nematysime
plytinių
 
įpilietintų nebūties monolitų –
vilnelėj
 
lijo –
ir mes pasimiršom
-------
 
kas liko –
nieko nerasta
 
kruvinas
kãlne
 
kãlne
duburio
 
[1997 iii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
atoslūgio rūmas
 
slink – link
šviesaus atoslūgio garbanos
vėsaus vėsaus balto
pumpuro
puraus praregėjimo seilių
 
plauk – lauk
už išdžiūvusių tarpraščių
juodo ir drungno ungurio
stiklo pelekų
šviesaus gintaro
judesio
 
stok –
rūmas jau miręs
romos ir marios
aptrauktos galvijų
liūdesiu – negyvent
žmonės susiruošė –
išdrąskytu audiniu burės
apvijom išrautom valtelės motorai
 
kartok –
sruogas sutrauktas
šviesaus neviltingo atoslūgio – jūrą
jūrą
išvirkščio kalno
 
[1997 viii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
kamilis laukia grįžtančio apynio
 
ramunėlių arbatos
netekties amo ir maro
puodelio yrančio
grįžtančio apynio
 
siūbuoklių
pavasarinių gėlių
užpiltų pakaruoklių
užu kalno
geriančio
 
viskam kilti
iš ankšto dubenio
laikas ir mums
aš ir tau --
 
vimdantis skysčių
artumas
   katarsio
vėjuje girgždantis
kalnas
įsliuok į jo atgailą –
   tapsi
baltas
 
laikas ir mums
aš ir tau
 
aš ir tau
puodelį karšto
byrančio skysčio
puodelį puokščių
ramaus miego
 
užmaršties tirščių
   (seno
žmogaus rankos
per sietelį
košiančios
sugrįžimo
emulsiją)
   užmaršties vandens
   paunksmių
vangaus ir juodo
apynio
 
laikas ir mums
aš ir tau --
   užu kalno
kitas
   statesnis –
geriantys mudu
 
aš ir tau
puodelį
kamili
 
[1997 iv]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
aitvaro taros
 
denatūratai žydinčių rankų
eina pilyn upėmis
nešti
skaidraus vieversio riksmo –
verski mane išmylėt
tavo guolyje gęstančią prãgentį
verski jaurinę proskyną –
išmylėk karsto šukę
vienatinę
mėlynas žydinti skysti –
man gyvastį
 
[1997 v – 2006 iii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
marvelės kalva
 
kažkas galvoje
žydi
nematomas guzas
oranžinis aidas
lauko kepurė
jis bėga metais
likdamas vietoje
vietomis gelsdamas
džiūdamas
bergždžia ieškoti
tikslaus jo gimimo
išblėsus
rainelių ugnis
tuščias sėklidžių
barškutis
tik marvelės kalva
ir kvėpavimas
ten bei anapus
iš žemės
mylimųjų vardais
čia palaidoti metai
kol buvo
visa kas gyva
krūtinės moliūge
dabar baltas putojantis
užtvankos
virsmas
į burną
 
[2004 iv]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
gulbių baltumas vasarą
 
du tūkstančius kartų aš apkabintas
du tūkstančiai vaisių man pavogta
obelis nebemano skaisti palaužtais vartais
nebemano šakelė iš pieno plaukusi
niekas jau man nenuplaus
sulieptėjusių kiautų krauju
iš molingųjų žemių iš sapno
pasruvusio melduos
medynuos už keletos tvinksnių
tankmėj už keletos tvanksčių
niekas žiemos nepamelš
susenėjusią vasarą žirgės juodmargės
mergelės švenčiausios
aš apkabintas du tūkstančius kartų
aš apvogtas apvogtas
baltu skreitu baltu diemedžio pjūklu
plevenančiom druskų išėsdintom
burių akim balzganais jųjų raštais
aš iškoštas priblokštas praloštas
rytą po kybančiom upėm virš tilto
garuojančiom laukti man lakti ar likti
jau pamuštas peršautas puslapis mano
šioj knygoj aš gulbė ir klumpė
ir kaminas kresnas ir laumė ir lama
aš gilumai įsriegtas dumblas
blusa aš užčiauptas krioklių kosulys
virš vandens aš užmušiu aš
nekenčiu... šiaudas plasnojantis
čerpė ir plytos ir leñtos kablys
ir skustuvo geležtė sugižusiam piene
ruduojantis viesulas skardžio odoj
įsimetus kandis subadytame palte
aš liaudis nemenas negėris
ir tėviškė vikšro valkšnumas ir briedis
įbridęs į eketę kalbantis telkinius
kvepiančiai žuviai sudygusiuos kluonuos
aš petnešos kartuvių kraitis
ir kuparas atdaras vėtroj –
nutrauktas man rūtų darželis
atimta nebaltybė
 
[1997 v]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
trumpėjanti spalva
 
teaptinsta galulaukėj
tvenkinio akys
pražydravusios
ajerus švendrus
ir medplaustį
siuvančio vaiko
vaivorykštę
batraištį
 
[1997 vii]
 
Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.


 
mirus parva
 
vilkapis dužęs
pusdėžė
patamsėmis
apznagutinta
žiogių tvykstelėjimais
žaibeliais
iš mažo nilo iš meldo
šis kūdikis
subangavo
varnapelkėm sukarkė
pakulos prakuros
priešaušriu
dingo
kuparas iš neklotos verdenės
papliuro
kam ant kranto asiūkliais vijokliais
rankelės aptemo
 
mus nubaudė viešpats
lyg žirnius
išbėręs į girnas
jau įsuktas skundino skysčio
srovele apmazgotus
drobule apkarmulintus
regulos numarintus
per plyšį jos sakramentas –
diemedžio putos mum dribo
iš stigmų -- -- ---
 
stogastulpio dievomotinoj
vienatinis drėgmės vilkas
paišinas
nešinas vaikelio kilmės veideliu:
 
 
 
Mano auka, pilna graudulio, yra iš dangaus,
kitaip kalbant, iš ten, kas yra viršum vietos šitosios*
 
 
 
nušvitimo mūsų laukimas
nušvitimo mūs pieva pairusi bevaisė
žemė
jau mūsų vaitojantys skysčiai išgarinti
atsitraukusi jūra
į ežerus
ežerams dabar gyventi virš mūsų
 
* Egipto “Mirusiųjų knyga”, VI
[1997 vii – 2006 iii]


Tomas S. Butkus. Ežerožemė: eilėraščiai. – Vilnius: Vario burnos, 2006.