birgelis_tarp_krantu


***
miegi šalia manęs
liūdna ir abejinga
žiūri į rudenį
 
noriu tave užkloti gerumu
rudenio šalna
įkąs tave
kaip narcizą
 
miegi šalia manęs
švelni ir atlaidi
nesupranti mano artumo

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
iš svogūno kvapo
išmokau
svaigiai pabučiuoti
iš tavęs
klastingai raudoti
ir nieko nežinoti

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
O norėjau tave pakviesti į plačią tarybinę pirtį
ir vardadienio proga tau dovanoti
apmaudą, nuo kurio paleidžia viduriai.
Bet blėso žvaigždė, po kuria kūjis ir pjautuvas,
o vanduo Nemune nusidažė žaliai.
 
Paskui be tavęs užkandinėj valgiau šašliką,
žaliu užgerdamas vynu,
ir mačiau pro miglas, kaip merginų vainiką
čiupinėjo žmogus, apsirengęs baltu chalatu.
 
Bet kitam jau bare, ar kitam pasauly,
nusirenginėjo nuogai moterys drovios.
Maniau - tai yra tai,
maniau, kad tai rojus.
Bet reikėjo dar kartą gyventi.

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



AUTOBIOGRAFIJA
 
Ieškau savo vardo ir neatsimenu nieko
tarp praeities, tamsos ir aušros,
kur keliasi žmonės ir nieks nepabunda,
nelaukia ramybės, rimties ir taikos.
 
Nežinau, kada gimiau, nes man buvo duota
gyvenime gimti daug kartų -
kiekvieną pavasarį kartu su žole,
kartu su diena kiekvieną rytą.

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
juridiškai man priklausai
paukšti
mano rūpesčiai
po tavo stogu
tavo viršūnėse skraido
mano žemiški siekiai
 
aš sergu
išprotėjau
pats nežinau
kam to reikia

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Artėja aštunta valanda,
kaip nuosprendis,
sutrikusi surenka gyvenimą,
važiuoti kviečia kelias.
 
Iš visų išimčių ieškau išeities.
Nenoriu -
bet pažįstu laikrodžio ritmą
ir žingsnių bildesį.
 
Artėja aštunta valanda,
pas pirmus, gal pas paskutinius.
Mano gyvenimo gyvenime.
Kartoju, nuolatos kartoju:
laikas nesvarbus.

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Visam pasauly
visur
yra manęs tiek daug
jog galėčiau visai
nebūti
 
tiek daug yra atsakymų
jog amžinai galėtumėt niekados
manęs neklausti
 
ir viskas taip sutvarkyta
net pirmas sutiktas
mėšlynas
patvaresnis
už mane

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



IDIOTAS?
 
Nežadink - aš esu
tamsi žiemos naktis
duoda mums savo laiką ir erdvę
vaišina nevilties speigu
 
Esu
noriu būti
prie tavęs
prisiliesti žodžiu
ir gyvenimu

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



NEPRIVALO
 
dalgis neprivalo skriausti pjovėjo
poetas rašyti eilėraščių apie tėvynę
kareivis neprivalo už laisvę numirt
ir iš mirusiųjų į mūsų širdį sugrįžti
 
neprivalo būt žodžių katedroj
Gedimino prospekto valgykloje
ubagė neprivalo laižyti lėkščių
rinkti kapeikų ir nenorom elgetauti
 
poetai neprivalo turėti žmonų
kunigai rašyti eilėraščių
pasauly neprivalo būt negražių
minčių suvedžiotojų mergaičių
 
Vilnius, 1992.06.01

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



STRIPTIZAS
 
tyla
diskotekoje
tyla
apatiniais drabužiais
tyla
nusirengus nuoga
(niekada
jos nematė poetas)
 
1992.06.02

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Pėsčias lėktuvas
idiotas
nutvieskė pro kluono duris
bokšto laikrodis išėjo per lauką
kirvis virš žemės
suspaudęs žmogui leteną
pasąmonėj kirto veidą
per veidą
kurio nėra...

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



ŠERMENYS
 
laižo leteną dilgėlės
mirusiems
vaiko ranka lyg voratinklių tinklas
 
negyvas lavonas nebuvo
ir negali būt draugas
(net jei draugų nėra)
 
lėktuvai medžių viršūnėse
klyksmas
ir tyla gimstančio vaiko

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Giliai tvenkiny atsispindi tavo dvasia,
aš einu, nublokštas į vandenio guolį,
kaip užterštas veidas tyram vandeny,
išblaškytas į mirštantį tolį.
 
Aš einu, pasiremdamas rožės spygliais,
kol trumpam pabuvoti ateis paskendusių laikas.
Nėra vakaro - tik naktis ir tamsa,
nėra skirtumo tarp mėnulio ir mėnesio.
 
Aš einu, aukštai užsiritęs ant medžio šešėlio,
kur plazda mėnulio šviesa.
Iš kapų negrįžta vaikai ir atsiveria vartai,
vargu, ar plačiau atvėrus krūtinę,
pamatysi kaip klumpa, kaip myli, kaip grįžta
žmonės, kurie niekada nebegrįš.
 
Aš einu, pasiimu tūrį ir laiką.

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
O kai reikėjo mirti
arba gyventi
su katino veidu...
 
mačiau kai
dangų uždengė horizontas
kai horizontą uždengė žmogus

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
nemoka
mylėti
žolė
kentėti
skersti
kiaulę
pasakyti
viskas
baigta
nieko
nėra

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Lyg sudraustas, lyg perkeltas į kitą puslapį Dievas,
dvidešimto amžiaus pagonis.
 
Nusirengęs prieš veidrodį,
apsijuokęs prieš save ir pasaulį.
 
Prievartautojai kiemo teatruose pardavinėjo savo
aukas, didėjo pateptųjų skaičius.
 
Jūros skeveldros daužė ledynų laivus,
dar supirkinėjo lavonus.
 
Vagys ir žmogžudžiai garsiai reikalavo teisybės,
ant jūros paviršiaus pakibusio rojaus.
 
Pasmerktos dvasios skubiai rinko parašus,
dar ruošė referendumą už nepriklausomą dangų.
 
O tie, kurie pasiliko ir vartaliojasi nuo šono ant šono,
nematė branduolinių neonų.

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Tu
rasi mane ligoninėje
aš nepagydomai
sveikas
 
gyvenu
daiktų nuosavybėje
neskubu užsidėti
veido

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.



***
Vakare sugrįžo ugniagesiai
į sudegintus namus
žiūrėjo sulaužyta saulė
 
norėjau pamiršti save
pamiršti visus
žinojau man viską atleisi
 
anapus laukė neviltis
už šiapus
už anapus
 
už rankų laikė naktis
paleistuvavau su ja
tamsoje
 
dar neišaušus
elektros lemputėj užsižiebė
rytas
 
asfaltu pakaustytas dviratis
dar vienas
gedulingo maršo variantas
 
ištiktas apopleksijos
leidau nuodus
į verkšlenantį kadagį
 
buvo troškinančiai toli
ir galėjau žengti
žegnotis paskui atmestą dievą
 
visą dieną ant dangaus
korėsi
saulė
 
vakare
mano peiliuku
vėl skutėsi bulvės

Sigitas Birgelis. Tarp krantų: eilėraščiai, poemos. – Punsko „Aušros” leidykla, 1992.