tekstai.lt


Žilvinas Andriušis. Bal Onirique. Oniriniai linksniai?! (Onirinė poema, 2008)

Bal Onirique
Bal Onirique
       Šioje knygoje, pavadintoje ”Bal Onirique“, kas iš prancū­zų kalbos išvertus reikštų ”Onirikos puota“, yra pateikti tam tikri pavykę iškoduoti bendravimo su onirinių pasauliu fak­tai. O būtent kalbos pasireiškimas lietuvių kalba. Tai sudėta į skyrių pavadinimu ”Oniriniai linksniai“.


       Turint onirinę medžiagą ir jau sąmoningai bandant kažką su ja daryti, didžiausia problema yra ją surūšiuoti. Sąži­ningiausia būtų frazes mesti taip, kaip atsirado – be jokios sistemos, kontrolės ir galvojimo, kaip kad ir buvo jos už­rašytos, bet tada nebeliktų bendros idėjos. ”Oniriniuose linksniuose“ eilutės išdėliotos pagal įvardžių principą, tai yra, atsižvelgiant į tai, ar sakinyje yra žodžiai AŠ, MANĘS, MAN, MANE ir t.t. Kitaip sakant, jos sudėliotos pagal links­nių grafiką. Ten nebus vietininko, nes žodžio MANYJE ne­buvo visoje onirinėje kūryboje, gal todėl, kad ir taip viskas MANYJE. Bet už tai pastarąjį linksnį pavaduoja savybinis įvar­dis – MANO. Tačiau eilutės vis vien lieka autonomiškos ir ne visada skaitytinos viena šalia kitos. Konstrukto variantų yra šimtai ir kaskart pagal vis kitas sistemas.

 

 

       ONIRINIAI LINKSNIAI?! (LINGVISTINĖ POEMA)

 

       Tikros eilutės turi būti paženklintos įkvėpimu,

       pranokstančiu mūsų išmintį ir gabumus.

 

                      S. G.

 

                                                                

 

                                                                 AŠ esu visi žmonės.

                                                                 sapnuoju greičiau nei bėga laikas.

                                                                 bandžiau įvertint istoriją, bet visada man ji

slydo iš rankų.                           Kodėl turėčiau jaudintis dėl kažkokio niekingo

šimtmečio.                                             užrašiau 12 dieviškų minčių ir atidaviau jas 12

raitelių – lai išnešioja po visą pasaulį,

bet užpulti jie buvo dykumos plėšikų
ir teko gintis rimbais į kirtį šaukiant taip:
Išmėtykim juos (žodžius) į akį.

  Tai yra švelnios nesėkmės, kurias skubu jums išdėstyti.

                                                                 vadinuosi pirštelis pagal daugelį titulų.

Nesu gyvenime kvailesnio dalyko

padaręs kaip kūdikiai botuose. R. Fripp.
Bežiūrėdamas į laikrodį sako

                            – gaila pasišaut, bet dabar negaliu nupėdėti.

                                    Kiekvieną dieną po juo beveik kurt Bessoną pradėjau.

                                                   Kur jis? kurmį gaudysiu…

Lėtai iššliaužiu iš knygų globos

ir pereinu prie krakmolo.          Nejau tik sukuriu patyręs, kad senu šaukštu tik nešu?

Vartausi tam kūno ir kultūros centre
kaip kaukėtas teroristas,

laikantis rankose šautuvą…    Jeigu praeityje jaučiau tai, ką turėčiau jausti būtent

dabar, tai pergyvenau tada savo
dabartinę kančią.        Man gerai, kai žiūriu į bet kokios kylančios jūros skvernas.
                                                                  norėčiau, kaip kokia koja tu išpildytum jūros ir

banginio dvikovą.                                  noriu, kad sirptų, kad smirdėtų žemė.

Mes buvom pienburniai, kai priėjom

Juodąją jūrą ir pasakėm

                      vėjui – vadavimo dalykų atvykau, kaip pamokyti namus.

                                                                  miksūra.

                                                                 mačiau raudonarmiečius, važiuojančius šarvuotais dviračiais su iškeltais kardais.
Kas ras pasus paspruks ir nusipirks
dviratį.           Iššokau iš medžio, nes luitas norvegų.
Buvo rausva, rausva ir rausva…        durnių laivas iš šiukšlyno.

Ant naujo dokumento rakas.               žiūriu – iš naktinio klubo guolę pakėliau… Išėjau į Europą tokiais trapiais geležiniais

sandalais.                                              jums duosiu skrybėlę Bethoveno, galėsite vaidinti Bethoveną.

Banionis šyptelėjo…                           kritau palapinyje ir suplusnavau

                                        Su troleibusu noriu nuvažiuoti į sezono vokiečių kalbos

mokytojus.                     Kalėdų metu prisiminiau, kaip Amerikos kareiviai ėjo iš kiemo į kiemą – mėždavo mėšlu savo žuvies

pirštelius.                    Mama, iš tiesų vėl laukiu politinės varlės.

Negali būti nuobodus dalykas, kurio negaliu pakeisti.

                                       Gražių žmonių negerbiu –
                                                                 juos traukiu po vieną.

                               Savo negęstančią padariau kančią pirmuoju žmogumi.

                                                                 esu įsitaisęs ypatingų paukščių duomenis ant

uodegos lizdų.
Atiduočiau savo obuolį sukauptą
pagal sveiką šio gyvenimo prostatą.

                          Subtilus vaizdas, kurį nešioju, kartais prilygsta karui.

              Šiose pokalbiuose, berods, pasigendu darbo individualumo programos.

                                                                 jūsų noriu paklausyt, o jūs taip džiaugiatės kitais

lyg jie būtų guru
– sako mergina išminčiui.                  jaučiu,

                                                         kad  mirsiu ant tavęs ir man vienodai rodo.

Visada buvau pilnas vaivorykštės.

                                                   Neturiu su tavim jėgų bailiai čerkšt.

                                                                 AŠ хочу tavo granules плюснуть в тебя.

                                    Su snautoriumi pisau ne be problemų.

                                                                 norėčiau būti po vandeniu, bet nenorėčiau po

vandeniu mylėtis.                                  vienintelis pogrupis buvau pasitraukęs iš rinkimo

akių. Turėjau rajone Filipinų eilėraštinę…


                    Pastebėjau, senute, kad jau milt pradėjau.

                                                   Apie ką kalbu apsirijęs tipiškais vaisiais?

                                                                 mačiau (žmones) su veidais ir akių nurakintus

veidus…                                          Juś Buda obudzić się.

         Ti, ti, ti, ti – detalėm su tavim, o  .

                                                 Kadangi gimiau irgi vaiku, tai į mane žiūrėjo kaip į

kampučius.                   Lenkijoje, kur einu, ir man deficitas meilė.
Dūsta Lietuva šalių šaligatvių gatvės

                                            kampuose, su tavim norėčiau pasikalbėti – Sopotai…

                                                                 nenoriu devynis sugalvot, kad nepatartų dainos.

             Dėl ramios akimirkos dabar darau blogai rytoj.

                                                                 jau nekovoju prieš nenorą gyventi.

                                                                 noriu nevilties, nuo kurios neslinktų plaukai. Kažkokios devalvacijos pradėjo

                                             anonizmą, nežinau, ar šioje vietoje verta herojų versti masturbuotis. Visos mano mylimosios

lengvai patirdavo orgazmą,


                                              bet paskui , kaip ir jos, patenkindavau save ranka

(Glenn Gould).                      Agapina, manau, tu tuoj pat išeisi iš Berlyno, arba jam

prieš–pastatysi…
                                                                 esu jo priešas, o jis man draugas, pernelyg
felnokoniškai atsakė Miliauskaitė.
                                                                 šoku kaip drugelis dangaus menkas lopinėlis.
                                                                 interesantas. Ką galiu pasakyti apie

                                šeimos vidury, jei jos neturiu ir niekada neturėsiu?

                                                                 noriu pastebėti, kad lietuvių tautos vaizdas

niekuo nesiskiria nuo aliejaus.

Prašau pasakyti (tovarišč) nuoširdžiai,

                                                            ar esu išrėdytos mišios?

Įsiklausyk – stebeilyk į mišias,

                 įsiklausyk, kaip tave myliu

                                                                 niekada nekeiksiu moters, darančios klaidas,

ji kaip utela ant penio – tokia
beviltiškai miela.

Ir visuose senuose paveiksluose

                                                                 ieškojau jos atvaizdo, norėdamas sužinoti, kada

dar ji gyveno ir kur?


             Mane kvietė ten, kur раньше видел ją.

                                                   Siuvėju į ją žiūrėjau su visu normalingumu, nežiūrint

kitų, kurie, berods, galėjo būti kretinai.         

                                                                 ilgai gaišysiu orientitalistytoją Ingą šūdoraunuose

tekstuose.                                              su ja kovosiu tiek, kiek užtrumpėju.

                                                                 sausumos gilumoje esu pasistatęs įsistatęs sau namą.

                                                                 pati iš ryto turiu kirptis siūlais.

                                                                 turiu plike nupigusį vyrą.

                                                                 įsivaizduoju, kad visi mūsų ginekologai įvyks

lengviausia forma – nedidukai…

                                         Tu žinai, kad esu Polio Eliušaro vodka?
                                                                 vėl širikio šiuo.
                                                                 iš Šiauragės. Jaučiuosi parašytas iš neturėjimo ką
parašyti. OŽELYTĖ.
Tu nori sapno, o ne onirikos,

                 todėl ir nužudai žodį. Tada keliuosi ir užrašau: už posūkio kelias įreiškia…

                                                       Kada aušrinėj neįžiūriu silueto dangaus…

Jei dabar eiles konotuočiau aikščiau,

                                                                 tikrai karštai įkaisčiau.


                                                       Nori, dabar tau pridėsiu bulvinės bulvės pušį ir pieštuką?

     Niekas negrįžtamai nesikeičia, o visą gyvenimą buvau gyvenime.

                                                                 egzotiškas žemnamis.

Visur ir visada reikia rašyti dramą,

                                                       o gal nenoriu, nes joje bus per daug personažų?

                                     Viskas aišku – miegu ir su savim kalbu. BALSAS.
Kodėl tu miegi čiudnai?
– Ei, draugeli, tavęs nėra.
Atsakė tas iš miego…

                          Čia ne romanas, kad per tokią knygą rimtai galėčiau perskaityti kokį

romaną.                                     Žiūriu, tik abzacas – tas blynukas.

Pakilęs iš miego truputį buvau įmigęs…
                                       Ir atsimerksiu ,

                                            ir vėl būsiu .

 


       Žilvinas Andriušis. Bal Onirique: onirika. K.: Kitos knygos, 2008