Geras idėjas įkvepia ne tik dideli honorarai. Tuo įtikino Vilniuje vykęs antrasis trumpo metražo operų festivalis Naujosios operos akcija (NOA). Praėjusių metų NOA darbai (Rūtos Vitkauskaitės, Ritos Mačiliūnaitės, Alberto Navicko, Jono Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus operos) ką tik įvertinti Kompozitorių sąjungos prizu kaip labiausiai pavykę 2008-ųjų scenos kūriniai.
Šiemet NOA idealistai už simboliškas lėšas parodė penkių lietuviškų operų premjeras. Be to, modernų, naujosiomis technologijomis sukurtą spektaklį – suomių Eeppi Ursino ir Visos Oscaro operą „Turing Machine“ – atvežė suomių kompanija „Ooppera Skaala“. Festivalio publika pamatė ir operomanų pasididžiavimą – Auksiniu scenos kryžiumi apdovanotą J. Sakalausko monooperą „Izadora“.
Nenuspėjama lyg chameleonas
NAO įkvėpėjas kompozitorius bei dainininkas J.Sakalauskas prisipažino pabandęs parašyti trumpametražės operos manifestą ir diegti savo idėjas, tačiau jo pastangos nuėjo perniek. Mat šiuolaikinės operos neįmanoma įsprausti į rėmus – tokia ji nenuspėjama ir spalvinga.
Operos „Sapfo“ kompozitorė ir dirigentė Margarita Chodūnaitė su režisieriumi Olegu Kesminu pristatė patrauklią literatūrinę muzikinę kompoziciją apie legendinę antikos poetę (libreto autoriai O. Kesminas ir M. Chodūnaitė). Didelę spektaklio dalį sudaro teatro studijos „Palėpė“ aktorių atpasakojama Ovidijaus poema apie Faono ir Sapfo meilę. Egzotiško kolorito archaika dvelkiančią „Sapfo“ muziką solidžiai parengė šia proga suburti NOA choras ir orkestras. Premjeros kokybę garantavo ir patyrusi šiuolaikinės muzikos atlikėja Gintarė Skerytė bei perkusininkas Tomas Dobrovolskis.
M.Natalevičius opera „Babelis“ (libreto autorius Žilvinas Andriušis, režisierė Marija Simona Šimulynaitė) labiau priminė dramos spektakliuką su muzikos fonograma, o R.Mačiliūnaitės „NEbūti ar neBŪTI“ (libreto autorius Gytis Norvilas) – choreografines scenas (choreografas Andrius Pulkauninkas) ir dramą (režisierė Olga Generalova) su gyvu muzikavimu.
Jaunos solistės valanda
„Izadoroje“ publikos nevargino teksto gausa. Šios operos libretininkas Dainius Gintalas – bene vienintelis NOA literatas, beįvaldantis žanro žaidimo taisykles. Vos ne pusę spektaklio trunkantis Izadoros (Agnė Sabulytė) kalbėjimas kausto dėmesį kaip ir jos dainavimas. Agnė prisipažino, kad sukurti Isadoros Duncan pamišusios gerbėjos personažą jai padėjo ne tik režisierius Agnius Jankevičius, bet ir jos pačios manija – Marios Callas dievinimas. „Aš nesu išprotėjusi dėl M. Callas kaip mano herojė dėl I. Duncan, – juokavo dainininkė. – Tačiau ši asmeninė patirtis šiek tiek padėjo kompensuoti aktorinių įgūdžių stoką“.
Ties skylės bedugne
A. Sabulytės stiprus, skvarbus mecosopranas kaip įkaitusi gija spindėjo ir vaiduokliškoje R. Vitkauskaitės operoje „Skylė“ pagal Gabrielės Labanauskaitės libretą. Šios operos partitūra audžiama iš artistų šnabždesių ir mykimo, nerišlaus kontraboso veblenimo, padrikų trimito pliūpčiojimų, metalofonų skimbčiojimo, elektroninių triukšmų ir daugybės kitų spalvų. Autorė instrumentais paverčia ir spektaklio rekvizitą – čežančius kamuolius, metalines ligoninės spinteles, originalią skylės dekoraciją.
Skylės motyvas išradingai varijuojamas ir muzikoje, ir scenovaizdyje (scenografė Milda Lembertaitė, vaizdo projekcijų autorė R.Vitkauskaitė). Kūrėjos viename epizode nubloškia į skylę net publiką. Savo garsynu, pamėkliškomis kūnų kompozicijomis (režisierė M.S.Šimulynaitė) besiužetis spektaklis nuo pirmų akimirkų įtraukia į makabriško sapno atmosferą.
Iš festivalio – į teatrą
Žanro pinkles bene sėkmingiausiai iš premjerinių spektaklių kūrėjų įveikė „Mamulės Mū“ komanda, vadovaujama Keistuolių teatro autorių – kompozitoriaus Sigito Mickio ir režisierės Agnės Sunklodaitės. Šmaikštų libretą šiam kompaktiškam spektakliui pagal populiarią švedų Jujjos ir Tomo Wieslanderių pasaką „Mamulė Mū laipioja po medžius“ parašė Antanas Šimkus, išradingą scenografiją sukūrė Ramunė Skrebūnaitė.
Ryškūs muzikiniai ir sceniniai operėlės personažai išjudino visą mažamečių auditoriją, nors muzika jai galėjo pasirodyti ir sunkoka. „Mamulė Mū“ jau priimta į Rusų dramos teatro repertuarą. Spektaklis bus išverstas į Lietuvos tautinių mažumų kalbas.
Veda idealizmas
Jonas Sakalauskas, NOA įkvėpėjas: „Festivalis per metus ūgtelėjo, o po metų turbūt pakeis pavadinimą iš trumpo metražo į šiuolaikinės operos festivalį. Kūrėjams tampa sunkiau įsitekti į trumpą metražą. Šiuolaikinė opera – labai viliojantis ir perspektyvus žanras, galintis tapti prioritetinis. Su bendraminčiais turime daugybę idėjų ne tik festivaliui. Tačiau mūsų veiklos perspektyvos priklausys nuo palaikymo. Kol kas mes dirbame iš idealizmo.“